Šiuolaikiniame mieste vykstantys pokyčiai patiriami labai skirtingai - vieniems tai žingsnis į viliojančią išmanią ateitį, kitiems - suvokimas, kad šioje ateityje vietos jiems gali nelikti. Vienas dažniausiai naudojamų terminų ir metodologinių įrankių šiems pokyčiams analizuoti - gentrifikacija (angl. gentrification). Nors šis terminas padėjo geriau suvokti kaip socialinė nelygybė atsiskleidžia architektūroje ir urbanistinėse erdvėse, gentrifikacijos diskursas turi polinkį kurti situaciją supaprastinančius naratyvus, kurių epicentre supriešinami grobuoniški naujakuriai ir bejėgiai vietiniai gyventojai. Nors šie naratyvai geba patraukti visuomenės dėmesį, ypatingai akcentuodami nukentėjusias vietines bendruomenes, jie turi savitus šalutinius poveikius. Vienas esminių - trumpalaikių urbanistinių iniciatyvų ir pozityvių kultūrinių/ politinių pokyčių nuvertinimas arba priskyrimas vienai iš fiktyvios opozicijos pusei (naujakiuriai prieš vietinius, investuotojai prieš nuomininkus, hipsteriai prieš senjorus ir t.t.) 

Ieškodami alternatyvų siūlome atsigręžti į urbanistinę regeneraciją. Pastaroji gali padėti įveikti genetrifikacijos diskurso trūkumus, tačiau regeneracijos koncepcija nėra apsaugota nuo daugybės socialinių įtampų besiformuojančių šiuolaikiniame urbanistiniame audinyje. Regeneracijos koncepcija apima urbanistinių transformacijų daugiaprasmiškumą, formuojamą architektūrinių intervencijų, vietinių iniciatyvų, kultūrinių/meninių veiksnių, urbanistinio atsinaujinimo procesų, investuotojų ir miesto zonavimo politikos. Tačiau regeneracija nėra tik metodologija teorinei analizei. Regeneracija yra vienas iš būdų transformuoti miestą žadinant urbanistinę vaizduotę, būtiną įtraukiai (angl. inclusive) ateičiai kurti.

Urbanistinė regeneracija tiek praktiniame, tiek teoriniame lygmenyje tampa alternatyva dominuojančiam redukcionizmui. Mieste vykstantys pokyčiai analizuojami kaip kompleksiški procesai, kuriuose veikia architektūrinės intervencijos, vietinės iniciatyvos (angl. local agencies), kultūriniai/meniniai veiksniai, urbanistinio atsinaujinimo naratyvai, investuotojai ir zonavimo politikos padariniai. Įprasminta tiek nevyriausybinių organizacijų siekiuose, tiek oficialiuose savivaldos institucijų programose, regeneracija analizuoja ir inicijuoja platų pokyčių tinklą.

Didžiausiems Lietuvos miestams išgyvenant intensyvių pokyčių metą, esame priversti ieškoti alternatyvių būtų analizuoti ir keisti urbanistines erdves. Skubotos urbanistinės transformacijos ir privataus sektoriaus socialiai neatsakinga veikla lėmė įtampų didėjimą, kuriam išspręsti nebepakanka izoliuotų architektūros sprendimų.

Regeneracija [ir jos įtampos] pokalbių ciklas sieks žengti už viešajame diskurse dominuojančių binarinių opozicijų tarp stagnuojančio lokalaus išsaugojimo ir distopiško globalaus progreso. Skirtingų disciplinų atstovai kurs strategijas pozityviam urbanistiniam ir architektūriniam pokyčiui aktyvuoti. Pranešėjai analizuos kaip meno, estetikos, garso ir socialinio identiteto registrai (trans)formuoja urbanistines erdves. Skirtingų sričių ekspertai kritiškai pristatys regeneracijos fenomeną ir įvairialypius jo padarinius.  Regeneracija [ir jos įtampos]siūlo platų, bet atidų žvilgsnį į miesto pokyčius ir siūlo pozityvias strategijas šiems pokyčiams analizuoti bei alternatyvoms kurti.

27-ojo ARCHITEKTŪROS [pokalbių] FONDO ciklo kuratoriai - Tautvydas Urbelis, Miglė Babickaitė ir Noah Brehmer.

Pokalbiai anglų kalbomis vyks Nacionalinėje Dailės Galerijoje (NDG), Konstitucijos pr. 22, Vilniuje, ketvirtadieniais, nuo 20:00.

Pokalbiai filmuojami, video įrašai talpinami www.archfondas.lt

Papildomi renginiai lietuvių ir anglų kalbomis vyks: Luna6 (Zanavykų g. 6, Vilniuje), Studium P (Pylimo g. 20 Vilniuje), XI20, Empty Brain Resort (Vitebsko g. 23 Vilniuje)

Renginiai nemokami.

Pokalbių ciklo strateginis partneris: Lietuvos kultūros taryba 

Pokalbių ciklo partneris: Nacionalinė dailės galerija (NDG)

Už paviršutiniško techninio kraštovaizdžio ir viešųjų erdvių įvardijimo „sklypo sutvarkymu“ ir siauro šias erdves kuriančių veiklų apibūdinimo „želdynų projektavimu“ slepiasi daugybė turtingų ir sudėtingų aplinkų bei erdvių, formuojamų skirtingų natūralių bei  kultūrinių veiksnių. Jų kūrimas, gyvavimas ir nepaliaujama transformacija – gausybės skirtingų veiklų rezultatas. 26-asis „Architektūros fondo“ pokalbių ciklas siekia tyrinėti miesto ir užmiesčio erdves kuriančias, formuojančias bei artikuliuojančias veiklas ir apžvelgti skirtingus bei sudėtingus kontekstus, kuriuose jos veikia. Šių pokalbių tikslas – spatirti, kokias kultūrines ir aplinkosaugines vertes kuria kraštovaizdžio architektūros, bendruomeninės bei meninės praktikos, kokią prasmę jų veiklų rezultatai turi skirtingoms viešąsias erdves naudojančioms žmonių grupėms. Kviesdami pašnekesiams su žinomais menininkais, kraštovaizdžio architektais, architektais, vystytojais ir bendruomenių atstovais tikimės, jog šis ciklas lankytojus paskatins kritiškai įvertinti vietinės kultūros santykį su kraštovaizdžiu, viešosiomis erdvėmis ir aplinka bendrąja prasme bei kūrybinėmis veiklomis, kurios ją transformuoja.

26-ojo ARCHITEKTŪROS [pokalbių] FONDO ciklo kuratoriai - Eglė Bazaraitė ir Povilas Marozas

Plakato iliustracijos autorė - Joana Durães

Pokalbiai lietuvių arba anglų kalbomis vyks Nacionalinėje Dailės Galerijoje (NDG), Konstitucijos pr. 22, ir Miesto Laboratorijoje, Antakalnio g. 17, Vilniuje.

Pokalbių pradžia 20:00 val. Renginiai nemokami.

26-ąjį pokalbių ciklą pristato: Lietuvos kultūros taryba, remia: Prancūzų Institutas Lietuvoje, ACO Nordic

„Sakykit ką norit, man šitas pastatas negražus” - viešojoje erdvėje architektūra dažnai vertinama per prizmę gražu/negražu, patinka/nepatinka. Socialinių tinklų pasaulyje visi turime galimybę ir daugelis vertiname, dalijamės nuomonėmis - esame kritikai. Kada paskutinį kartą 5 ar 1 žvaigždute įvertinote naują restoraną, kino teatrą ar parką, parašėte atsiliepimą?
Teatras, dailė, muzika ir kitos meno rūšys turi ne tik savus kūrėjus, bet ir kritikus. Kritika ir vieši apmąstymai leidžia geriau suprasti atskirą kūrinį, jo kontekstą bei ugdo visą kultūrinį lauką. O kaip su architektūra?
25-tasis Architektūros pokalbių ciklas kviečia diskutuoti aštria architektūros kritikos tema ir kelia klausimus, kokia yra architektūros kritikos prasmė ir vertė? Kaip nagrinėti architektūrinius ir urbanistinius sprendimus, bei pristatyti juos plačiajai publikai suprantama kalba? Ar galime tapti sumanesniais architektūros kritikais? Ar mokame kritiką konstruktyviai kurti, o sulaukę - priimti? Taigi, ar parašysite atsiliepimą?

Pokalbių ciklo kuratoriai: Dalia Čiupailaitė-Višnevska, Martynas Germanavičius, Matas Šiupšinskas
Iliustracijos autorius: Povilas Jankūnas

Paskaitos vyks MO muziejuje (Pylimo g. 17, Vilnius).
Pokalbių pradžia 20.00 val.
Pokalbiai vyks anglų ir lietuvių kalbomis. Renginiai nemokami.

Pokalbių ciklą pristato: Lietuvos kultūros taryba, Prancūzų institutas Lietuvoje, Tarkett, Paroc.
Pokalbių ciklo partneris: MO muziejus.

Nuo Vasario 21 dienos iki Kovo 22 dienos Architektūros pokalbių fondas kviečia visus į penkių nemokamų paskaitų bei filmų ciklą BELOVED ARCHITECTURE (Mylima architektūra), kuris vyks MO muziejuje. 24-ojo Architektūros pokalbių ciklo kuratoriai Rolandas Palekas bei Gilma Teodora Gylytė kvies kalbėtis apie meilę architektūrai ir architektūros siekį tapti mylima. Tokia architektūra visada kuria teigiamus pokyčius ir provokuoja šalia esančią aplinką keistis. 

Šio ciklo metu paskaitas skaitys ir diskutuoti kvies pasaulinio garso menininkai ir architektai, tokie kaip režisierius Ila Bêka (The New York Times pristato Bêka&Lemoine kaip „kultines architektūros pasaulio asmenybes", o MoMA visus jų darbus įtraukė į savo nuolatinę kolekciją); pasaulyje žinomas ir itin daug dėmesio bibliotekoms, kaip esminiams miesto traukos taškams, skiriantis šveicarų architektas Max Dudler; vienas įtakingiausių šiandienos Lietuvos architektų, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Audrius Ambrasas; perversmą urbanistiniame planavime ir miesto suvokime padariusio Nyderlanduose įsikūrusio ofiso WEST 8 partneris Martin Biewenga, o ciklą reziumuos literatūros tyrinėtojos Viktorijos Daujotytės -Pakerienės, eseisto Ernesto Parulskio ir avangardinio repo atlikėjo Žygimanto Kudirkos - Mesijaus asmeninės refleksijos meilės architekūrai tema. Taip pat ciklo metu bus rodomi kultiniai Bêka&Lemoine kino filmai. Filmų serijos atskleidžia kasdienybės ir netobulumo grožį, glaudų ryšį tarp dizaino ir žmogaus, gyvenimo architektūriniuose šedevruose ypatumus. 

Šio paskaitų ciklo kuratoriai - Rolandas Palekas, vienas gerbiamiausių šių dienų Lietuvos architektų, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas ir Gilma Teodora Gylytė, naujos kartos architektūros ofiso DO ARCHITECTS įkūrėja. Jie abu prisideda prie žinios apie kokybišką architektūrą platinimo.

Paskaitos vyks MO muziejuje (Pylimo g. 17, Vilnius). Įkurtas Danguolės ir Viktoro Butkų iniciatyva, MO muziejus yra lyg „muziejus be sienų“ dėl daugybės jame vykstančių visuomenei atvirų kultūrinių renginių. 

Renginiai vyks anglų arba lietuvių kalbomis. Įėjimas nemokamas.

24-ąjį poklabių ciklą pristato: Lietuvos kultūros taryba, remia: Prancūzų institutas Lietuvoje, Exterus, Calenberg Office Solutions, Think Light, Wienerberger, Goethe institutas
Pokalbių ciklo partneris: Mo muziejus

23-iasis pokalbių ciklas kviečia pažvelgti į miesto kūną kaip į gyvą organizmą, kurio raumenys ir sąnariai neretai sustingsta, o kraujagyslės bei limfos sistema užsikemša. Profilaktikai, tempimo pratimams, esminiams gyvenimo būdo pokyčiams miestas neturi laiko, tad siekdamas staigiai atjaunėti ar greičiau atsikratyti bėdų, miestas griebiasi beatodairiškų priemonių, gulasi po skalpeliu, vietoj to, kad pasikonsultuotų su terapeutais. Gali būti, kad atsidavus priskirtam terapijos režimui, dalis praeityje išgyventų traumų ir nerimo dėl ateities sukeliamų psichosomatinių sutrikimų nebetrukdytų kurti naują gyvenimo kokybę.

Šiame pokalbių cikle, rengiamame bendradarbiaujant su Nacionalinės dailės galerijos kuratorėmis, vaizduojamojo meno praktikos viešosiose miesto erdvėse siūlosi tapti viena iš terapijos priemonių, kūno ir proto masažu. Vaizduojamasis menas ir architektūra turi ilgą bendrą istoriją. Pastaraisiais metais itin gausu Lietuvos aikščių ir skverų atnaujinimo ir paminklų sukūrimo projektų. Paskaitų ciklas kviečia atkreipti dėmesį į pasaulinę tendenciją, kai viešosiose erdvėse nuo skulptūrinės politinės reprezentacijos objektų pereinama prie vienai medijai nepaklūstančių bendruomeninės saviraiškos ženklų. Šiame pokalbių cikle, remiantis skirtingomis patirtimis ir meninėmis praktikomis, architektūros ir vaizduojamojo meno susidūrimai matomi kaip būdas atskleisti miestų plėtros ir atminties persiklojimus - išjudinti sustingusias gyvybines organizmo funkcijas.
 
Pokalbių ciklo kuratorės: Danutė Gambickaitė, Eglė Juocevičiūtė, Niamh McDonnell.
Iliustracijų autorė: Justė Venclovaitė

Projektą pristato: Lietuvos kultūros taryba, Danijos kultūros institutas Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje, Lenkijos institutas Vilniuje.
Projekto partneris: Nacionalinė dailės galerija.

Pokalbiai vyksta Nacionalinėje dailės galerijoje, Konstitucijos pr. 22, Vilniuje. Pokalbiai vyks anglų ir lietuvių kalbomis. Renginiai nemokami.