Vis stiprėjanti įvykių ir patirčių reikšmė urbanistiniame planavime sutampa su sparčiai besiplečiančiu pasakojimų apie miestą diapazonu, kuriame nuolat daugėja veiksnių, įrankių ir tikslų. Ekonominio augimo, politiškai angažuotų bendruomenių ir socialinio aktyvizmo klausimų permąstymams ir perkadravimams urbanistiniame kontekste naujas galimybes atveria ekskursijų mieste fenomenas. Open House Vilnius, LUNI kelionės, Mineo Vilnius eksperimentai, gatves gaivinančios Gatvės gyvos,  K-LAB ekspedicijos, Kaune šėlstantis Ekskursas, Šančių kiosko pasivaikščiojimai su vietiniais, AUTC, Architektūros [ekskursijų] fondo ekskursijų ciklai – tai tik keli pavyzdžiai, rodantys pastaruoju metu itin sparčiai plintantį ekskursijų virusą.

Tai stebint kyla klausimas – kas  yra ekskursija? Ar tai alternatyvios edukacijos dalis, bendruomenės telkimo įrankis, performansas, manifestas, konceptualus pjūvis ar linija per miestą, protestas, nostalgiška savirealizacija? Kokios yra ekskursijų galios – ar jos pajėgios pakeisti miesto erdvių privatumo ar viešumo, kultūrinio paveldo vertės ar nevertės, reprezentatyviųjų, kasdieninių ir atstumtųjų miesto vietų sampratas, kai kiekvienas gali būti gidu ir viešai pasakoti bei rodyti savo asmeninį miestą? Ar ekskursijų ir gidų bumas implikuoja vyraujančių prasmės kūrimo monopolijų žlugimą ir taip meta iššūkį dominuojančioms miestiškos aplinkos revalvacijos taisyklėms? Ar atvirkščiai, suteikdamas konvencionalias formas anksčiau neįvertintoms pozicijoms ir bendruomenėms, kolektyvinis pasivaikščiojimas tik sutvirtina vyraujančias prasmės kūrimo monopolijas? Ar ekskursijos pajėgios demaskuoti iš pirmo žvilgsnio atsitiktinumu atrodantį šiandien tiek gajų urbanistinės ir regioninės erdvės performatyvumą, kuris lemtingai sutampa ir su spektaklizuotais hibridiniais verslo struktūrų interesų karais?

Šie klausimai provokuoja ekskursijas apsvarstyti kaip puikų atvejį, kuris iliustruoja naujų galios modelių vizualinius ir naratyvinius elementų ryšius bei kviečia diskutuoti apie miesto skaidrumo ir performatyvumo ribas.

Ciklo kuratoriai: Siarhei Liubimau ir Indrė Ruseckaitė

Pokalbiai vyksta Nacionalinėje Dailės Galerijoje (NDG), Konstitucijos pr. 22, Vilniuje.

Pokalbių pradžia 20:00.

Renginiai nemokami. Pokalbiai vyks lietuvių arba anglų kalbomis. Pokalbiai filmuojami, video įrašai talpinami www.archfondas.lt

Kuriant gerovės visuomenę Vakarų valstybėse išskirtinis dėmesys skiriamas jaunosios kartos ugdymui. Siekiant visuomenės demokratėjimo, edukacinė architektūra tampa vienu svarbiausiu įrankiu. Paradoksalu, tačiau po kolonijinius procesus išgyvenanti Lietuva, deklaruodama gerovės ir demokratinės visuomenės kūrimo siekius, švietimo įstaigų architektūrai vis dar neskiria deramo dėmesio. Šiuolaikinės edukacijos sistemos atsietos nuo šiems procesams skirtų erdvių. Šiandien mokyklos pastato kokybė dažnai apibūdinama tik atitvarų šiluminės varžos rodikliais. Mokymosi erdvių elementarioji higiena būtinas, tačiau tik pirmasis ilgo proceso žingsnis. Siekiant racionaliai ir kokybiškai įgyvendinti edukacijai skirtų erdvių transformacijas būtina išanalizuoti užsienio šalių patirtis bei identifikuoti esamą padėtį Lietuvoje.

Šiuo Architektūros [pokalbių] Fondo paskaitų ciklu siekiama paskatinti senųjų Vakarų demokratijų patirties studijas ir plačias skirtingų sričių specialistų diskusijas. Tikimasi, kad paskaitos pritrauks už mokymosi erdviu kūrimą ir transformacijas atsakingus architektūros, edukacijos, viešojo administravimo specialistus, o taip pat neabejingus  bendruomenių atstovus.

Ciklo kuratoriai: Dolf Broekhuizen, Liutauras Nekrošius

Ciklo iliustracijos autorius: Giedrius Bugenis

Pokalbiai vyksta Nacionalinėje Dailės Galerijoje (NDG), Konstitucijos pr. 22, Vilniuje.

Pokalbių pradžia 20:00.

Renginiai nemokami. Pokalbiai vyks anglų kalba. Pokalbiai filmuojami, video įrašai talpinami www.archfondas.lt

Pokalbiai rengiami bendradarbiaujant su VGTU Architektūros fakultetu.