Samuel Perea-Diaz ir Banu Çiçek Tülü_VIRTUALI PASKAITA - Ritminiai susikirtimai: girdimoji architektūra ir garsiniai įtrūkimai
Regeneracija [ir jos įtampos]
Vizualumas architektūroje ir urbanistiniame dizaine užgožia girdėjimo ir klausymo gebėjimus. Garsas yra vienas svarbiausių elementų, padedančių vartotojams suvokti aplinką. Akustinė aplinka neapsiriboja foniniais garsais, specifiškais garsovaizdžiais ar garsine tarša, sukelta eismo ir mūsų kasdienės veiklos. Greičiau tai yra girdimųjų patirčių supratimas ir garsinių teritorijų atradimas urbanistinėse erdvėse klausymo ir girdėjimo pagalba.
Banu Çiçek Tülü ir Samuel Perea-Díaz teigia, kad garso architektūroje ir urbanistiniame dizaine tyrimai turi didelį potencialą. Kaip garsas gali prisidėti prie urbanistinės aplinkos supratimo? Kokios metodologijos padeda puoselėti garsą kaip įrankį, skatinantį socialinį dalyvavimą? Paskaitoje bus analizuojama ambivalentiško ryšio tarp garso, architektūros ir urbanistinių erdvių istorija bei pačių pranešėjų tarpdisciplininės metodologijos.
NUORODA Į VIRTUALIĄ PASKAITĄ -> YouTube
Banu Çiçek Tülü yra nepriklausoma tyrėja, miesto erdvių projektuotoja (angl. urban designer) ir DJ iš pietryčių Turkijos gyvenanti Berlyne. Šiuo metu ji siekia daktaro laipsnio Hamburg Fine Arts universitete (Heinrich Böll fondo stipendija). Banu Çiçek Tülü yra viena iš Muhtelif redaktorių, dėsto Urbanistinį aktyvizmą (angl. urban activism) Humbolt universitete Berlyne, viena iš Berlin Sonic įkūrėjų, yra dėsčiusi New Jersey Institute of Technology ir Pratt Institute Niujorke. Banu Çiçek Tülü savo ekstra-disciplininėse veiklose jungia kuratorystę, menines ir akademines praktikas, kuriomis siekia tyrinėti urbanistines erdves, garso politiką ir žadinti architektūros kultūrinę vaizduotę. Pagrindinės tyrimų sritys – urbanistinių erdvių projektavimo teorija (angl. uban design theory), urbanistinės bendruomenės, įsitraukimas, viešosios erdvės, garsovaizdžiai, akustinė ekologija ir erdvinis teisingumas.
Samuel Perea-Diaz – nepriklausomas tyrėjas, erdvės dizaineris (angl. spatial designer) ir architektas šiuo metu gyvenantis Berlyne. Savo darbuose jis naudoja meną kaip kūrybingą būdą tirti urbanistinei kasdienybei. Samuel Perea-Diaz tyrimuose istorija ir atmintis persipina su architektūra ir garsu, atskleidžiančiais regeneracijos paliestus miestovaizdžius. Perea-Diaz kūrė bendrus projektus su chezweitz, raumlaborberlin, Kéré Architecture, Kim Wang Architekten, Bahbak Hashemi-Nezhad, Manfred Eccli, Carlos Tapia Martín ir Banu Çiçek-Tülü. Šiuo metu jis dėsto Garso studijas Humboldt universitete Berlyne ir Garso menus Berlin University of Arts.
Barry Blesser and Linda-Ruth Salter Space Speak, Are You Listening? Experiencing Aural Architecture
Ši knyga skaitytojams suteikia platesnį garsiškumo (angl. aurality), girdimojo erdvinio suvokimo, girdimųjų (angl. aural) menų ir muzikinių erdvių kontekstą. Garsas tiriamas naudojant tarpdiscipliniškas metodologijas ir identifikuojamas kaip aplinkos dalis. Pastarąsias autoriai įvardina kaip girdimąją architektūrą. Tai studija, kurioje aptariami trūkstami garso, girdimojo suvokimo ir pajautimo komponentai, sulaukiantys mažai arba jokio dėmesio iš dirbančiųjų urbanizmo ir architektūros srityse. Autoriai siūlo suprasti girdimąją architektūrą kaip integralią erdvės dalį. Šia prasme architektūra pristatoma kaip simbolis, kuris komunikuoja su vartotojais. Architektūra naudoja erdvinius elementus kultūrinių prasmių reprezentacijai. Tačiau šios reprezentacijos apsiriboja struktūrų vizualine išraiška. Knygoje pabrėžiama, kad kiekviena aplinka turi savo girdimąją charakteristiką, – sujungti paviršiai, objektai ir geometrijos komplikuotose aplinkose sukuria girdimąją architektūrą. Autoriai reziumuoja, kad girdimoji architektūra reiškia erdvės savybes, kurias galime patirti klausa. Girdimoji architektūra gali garsu sukurti erdves, skatinančias arba ribojančias socialius mainus tarp gyventojų.
R. Murray Schafer The Soundscape: Our Sonic Environmet and the Tuning of the World
Miestas nebėra suvokiamas tik kaip industrinės produkcijos ir funkcionalumo erdvė. Miestas taip pat funkcionuoja kaip erdvė tvariai ir kultūrine produkcijai žmogiško mastelio mieste. R. Murray Schafer, The World Soundscape Project (liet. Pasaulio garsovaizdžio projekto) įkūrėjas, nuosekliai tyrinėjo ekologines metodologijas, skirtas suvokti garsui mieste. Būdamas kompozitoriumi, R. Murray Schafer įvedė garsovaizdžio terminą į diskusijas, skirtas socialinėms ir garsinėms aplinkoms analizuoti.
