Todėl renginio organizatoriai klausia, kaipgi reikia tuos pastatus „įsipatoginti“, kas nulemia, kad architektūra yra patogi būti? Ko reikia, kad pastatas būtų patogus visiems jo naudotojams – ir mamai ar tėčiui su vaiku, ir judėjimo negalią turinčiam, ir bet kuriam kitam žmogui? Su kokiais iššūkiais susiduria architektai, konstruktoriai, inžinieriai, dizaineriai, stengdamiesi, kad erdvėmis būtų patogu naudotis? Kaip kuriamas patogus būti miestas? Į šiuos bei kitus su patogumu architektūroje susijusius klausimus atsakymų bus ieškoma gegužės 13–14 d. vyksiančių ekskursijų metu.

Šiemet „Open House Vilnius“ turi daug naujienų

„Džiaugiamės galėdami dar plačiau atverti „Open House Vilnius” renginį kitomis kalbomis kalbantiems Vilniaus gyventojams ir miesto svečiams. Šiemet planuojame plėsti ekskursijų skaičių anglų kalba bei pirmą kartą keliuose pastatuose organizuosime ekskursijas ukrainietiškai“, – naujienomis dalinasi viena iš projekto vadovių Emilija Gruzdytė.

„Open House Vilnius“ šiais metais prisijungė prie ką tik startavusio „Open House Europe“ projekto kurį koordinuoja Architektūros fondas bei bendrai finansuoja Europos Sąjunga. „Šio bendradarbiavimo projekto dėka galėsime dar greičiau augti ir tobulėti remdamiesi ne tik savo, bet ir partnerių iš įvairių Europos miestų patirtimi. Sieksime atrasti sąsajų ir vystyti bendras temas, didinsime vietinių Open House renginių matomumą ir kartu kursime dar daugiau įdomaus turinio architektūros mėgėjams iš visos Europos. Taip pat tai geros žinios ir mūsų patyrusiems savanoriams – kartu su projektu startuoja savanorių mainai, kurių dėka bus galima tapti vieno iš Europoje vykstančių Open House renginio veidu! Taip pat nuo 2015 esame „Open House Worldwide“ tinklo dalis“, – pasakoja vienas iš renginio „Open House Vilnius“ projekto vadovų Mantas Razgaitis.

Šių metų renginyje planuojama atverti 60 pastatų, tarp kurių – ir pirmą kartą dalyvaujantys objektai. „Kviesime apsilankyti „D9 – Artsy Office“ biure ir pamatyti interjerą, kuriame biuro erdvės persipina su galerija ir viena kitą papildo. Taip pat turėsime išskirtinės funkcijos objektų, kaip Vilniaus choralinė sinagoga, VU Chemijos ir geomokslų fakulteto Chemijos institutas, Kunigų seminarija, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija. Programą papildėme ir šiuolaikinės architektūros pastatais: Pilaitės gimnazija, bei Vilniaus tarptautine mokykla. Šiuose objektuose bus galima sužinoti, su kokiais iššūkiais susidūrė architektai siekdami sukurti naujas ir patogias šiuolaikiškos mokyklos koncepcijas. Džiaugiamės, jog turėsime galimybę pakviesti apsižvalgyti naujose ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto erdvėse, įsikūrusiose buvusiame Vilniaus centriniame pašte“, – renginio programos naujienomis dalinasi „Open House Vilnius“ projekto vadovė Rita Tamulevičiūtė.

„Open House Vilnius” komanda intensyviai ruošiasi renginiui ir buria savanorių komandą.

Visus norinčius prisidėti prie renginio ir išbandyti save gido vaidmenyje, kviečiame iki kovo 11 dienos užpildyti savanorio anketą ir pirmiesiems pasivaikščioti po šių metų renginio pastatus. Anketą galite rasti čia.

Pastatų sąrašas:

• Baltic Hearts – verslo centras
• Betono fabriko biurai | buv. armatūros cechas
• Bokšto skveras
• D9 – Artsy Office
• Estijos Respublikos ambasada
• Grata viešbutis
• Halės turgus
• Igno Parčevskio namas
• Internamas – Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos bendrabutis
• ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas | buv. Vilniaus centrinis paštas
• k29 – verslo centras
• Kazio Varnelio namai – muziejus
• Kompozitorių sąjungos pastatas su gyvenamųjų namų kvartalu
• Kultūros paveldo centras
• Kūrybininkų kiemas Raugyklos g.
• Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas | Vileišių rūmai
• Lietuvos apeliacinis teismas
• Lietuvos kooperatyvų sąjungos administracinis pastatas
• Lietuvos medicinos biblioteka
• Lietuvos muzikos ir teatro akademijos centriniai rūmai
• Lietuvos nacionalinė filharmonija
• Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka
• Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos centrinė būstinė
• Lietuvos nacionalinis dramos teatras | LNDT
• Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija
• Lietuvos Respublikos kultūros ministerija
• Lietuvos Respublikos Prezidento rūmai
• Lietuvos Respublikos Seimo rūmai
• Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija
• Lietuvos Respublikos Vyriausybės rūmai
• Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija
• Lojoteka. Edukacinis medijų centras
• Markučių dvaro muziejus
• Nacionalinė dailės galerija | NDG
• Paupio Pasaka
• Pilaitės gimnazija
• Pirklių klubas – verslo centras
• Registrų centras | Žemės ūkio duomenų centras
• S7 biurų kompleksas ir Telia Lietuva centrinė būstinė
• SEB banko centrinė būstinė
• Swedbank centrinė būstinė
• Tarpukario gyvenamasis namas su V. Krėvės-Mickevičiaus ir V. Mykolaičio-Putino butais
• TARTLE I Lietuvos meno pažinimo centras
• Teatras Vilniaus klasika ir Tsekh meno galerija
• Tech Park
• Tuskulėnų rimties parko koplyčia – kolumbariumas
• Valdo Ozarinsko kurtas lofto interjeras
• Valstybės duomenų agentūra
• Valstybinis Vilniaus mažasis teatras
• Vilniaus choralinė sinagoga
• Vilniaus geležinkelio stotis, traukinių remonto depai ir grįžratis
• Vilniaus kultūros, pramogų ir sporto rūmai
• Vilniaus santuokų rūmai
• Vilniaus senasis teatras
• Vilniaus šv. Juozapo kunigų seminarija
• Vilniaus tarptautinė mokykla
• Vilniaus termofikacinė elektrinė Nr. 2
• VU Chemijos ir geomokslų fakulteto Chemijos institutas
• VU Didžioji Aula
• Wix biurai

Komunikacijos koordinatoriaus (-ės) atsakomybės:

-  dirbant kartu su Architektūros fondo komunikacijos vadovu kurti ir įgyvendinti Architektūros fondo komunikacijos strategiją;

-  bendradarbiaujant su Architektūros fondo projektų vadovais prisidėti prie projektų komunikacijos planų įgyvendinimo ir tobulinimo;

-  bendradarbiaujant su Architektūros fondo komanda rengti tekstus komunikacijai (pranešimus žiniasklaidai, interviu, aprašymus, trumpo formato pranešimus socialiniams tinklams, naujienlaiškiams ir pan.);

-  administruoti Architektūros fondo socialinių tinklų paskyras;

-  planuoti, rengti ir siųsti naujienlaiškius;

-  prižiūrėti ir pildyti organizacijos interneto tinklalapį.

Mūsų lūkesčiai:

-  bent 1 metų darbo arba praktikos patirtis panašaus darbo srityje;

-  puikius lietuvių ir anglų kalbų išmanymas;

-  patirtis valdant socialinių tinklų paskyras, kuriant jų turinį, planuojant reklamą;

-  rašymo ir redagavimo įgūdžiai, gebėjimas kurti aukštos kokybės turinį įvairioms auditorijoms ir kanalams;

-  vizualaus turinio kūrimo, redagavimo įgūdžiai;

-  geri koordinavimo, laiko planavimo ir komandinio darbo įgūdžiai.

Atlygis – 1300 Eur per mėnesį (neatskaičius mokesčių).

Darbo intensyvumas – 30 val./sav. (0.75 etato).

Darbo privalumai:

-  galimybė prisidėti prie prasmingų edukacinių ir kultūrinių veiklų įgyvendinimo;

-  lankstus darbo grafikas ir hibridinis darbo modelis (galimybė dalį laiko dirbti nuotoliu);

-  darbo vieta kultūros komplekse „SODAS 2123“ (Vitebsko g. 23, Vilnius).

Paraiškose prašome pateikti:

-  gyvenimo aprašymą (CV) pristatantį jūsų turimas kompetencijas aktualias šiai pozicijai (vienas A4 lapas);

-  trumpą motyvacinį laišką.

Paraiškų teikimo ir atrankos tvarka:

-  paraiškų su CV ir motyvaciniu laišku lauksime iki 2023 m. balandžio 17 d. 24.00 val., el. paštu labas@archfondas.lt (laiško pavadinime nurodyti „Dėl komunikacijos koordinatoriaus(-ės) pozicijos”); 

-  2023 m. balandžio 20–26 d. atrinktus kandidatus iš anksto informuosime ir pakviesime į pokalbį.

Planuojama darbų pradžia – 2023 m. gegužės 1 d.

Su pakviestu (-a) dirbti kandidatu (-e) bus pasirašoma terminuota vienerių metų darbo sutartis, su galimybe ją pratęsti.

Organizacija

Architektūros fondas yra 2004 metais įsteigta nevyriausybinė, pelno nesiekianti viešoji įstaiga, veikianti architektūros, kultūros ir edukacijos srityse. Pastarąjį dešimtmetį Architektūros fondas organizuoja atviros architektūros savaitgalius „Open House Vilnius“ ir „Pastatai kalba“, Keliaujančios architektūros dirbtuvės, architektūros kritikos platformą „Aikštėje“, pokalbių ciklus „A Pokalbiai“ ir Eksperimentų platformą, nuo 2022 m. yra europinės LINA platformos narys, o nuo 2023 m. tarptautinio bendradarbiavimo projekto „Open House Europe“ koordinatorius.

Dėl papildomos informacijos prašome susisiekti el. paštu labas@archfondas.lt arba telefonu su Architektūros fondo direktoriumi Martynu Germanavičiumi (8 609 14 723). 

Architektūros fondo projektas A POKALBIAI – tai jau daugiau nei 10 metų vykstantys pokalbiai su išskirtiniais žmonėmis, skirti ugdyti humanišką, jautrią, mąstančią, įžvalgią asmenybę. Pokalbiuose dalyvauja išskirtiniai pranešėjai, kurie pristato, aptaria aktualią temą, suintriguoja ir priverčia mąstyti kitaip. Penkių pokalbių ciklą aktualia architektūros tema, suformuluoja ir moderuoja vis kita kuratorių komanda. 

Projekto tikslas – skatinti architektų ir visuomenės edukaciją, kurti galimybę architektūra besidominčiai bendruomenei burtis bei diskutuoti aktualiais klausimais tarpusavyje, su vietos ar užsienio ekspertais.

Informacija konkurso dalyviams:

• Kvietimas skirtas kuratorių duetui – patirtis architektūros lauke privalumas, bet ne būtinybė.
• Kuratoriai, prisijungę prie A POKALBIAI koordinatorių komandos, bus atsakingi už pokalbių ciklo temos pasiūlymą bei temą išpildančių pašnekovų pakvietimą. 
• 31 pokalbių ciklas planuojamas 2024 m. sausio-kovo mėnesiais, jį sudarys 5 pokalbiai su skirtingais pašnekovais.
• Projektui suteikiamas finansavimas, o kuratoriams perduodama organizavimo metodika.
• 31 pokalbių ciklo kuratorių anketą pildyti galima iki 2023 04 07 (imtinai) https://forms.gle/nb4bbD1WEaZjhCBS6

Ar virtualybės žadama geresnio pasaulio vizija nėra tik kasdienybės atspindys kreivame išmaniajame veidrodyje? Galbūt žmonija sklendžiasi į save ir jungiasi į korporacijų valdomą technologinę distopiją, ar kaip tik žiba dar neatrastomis utopinėmis galimybėmis ir protų jungtimis? Kokia architektūros reikšmė ir vertė beribiuose ir įprastų taisyklių neturinčiuose pasauliuose? Ar virtualių erdvių kūryboje architektas turi ir gali ką nors pasakyti? O gal tai jau concept artist‘o, levelių dizainerio, worldbuilder‘io, programuotojo ar galų gale dirbtinio intelekto elektroninis daržas į kurį architektui per sunku ir nevalia lįsti?

Jubiliejinis, 30-asis pokalbių ciklas žvelgs į vis tankiau besipinančią bipolinio pasaulio perspektyvą, bandys atverti kelius į jau egzistuojančius ir (galbūt) dar ezistuosiančius nerealius pasaulius, stengsis atskleisti naujai atsivėrusių erdvių galimybes ir skatins architektūros lauko veikėjus nepabijoti atsinaujinti ir prisijungti į virtualią erdvę.

CIKLO RENGINIAI:

Vasario 23 d. l VIKTORAS BACHMETJEVAS l Kiek virtuali yra realybė?

Kovo 2 d. l SPACE POPULAR l Visuomeninis teleportacijos audinys. (Anglų k.)

Kovo 9 d. l ROBERTAS NARKUS l Empatija ateičiai.

Kovo 16 d. l WILL JENNINGS l E-scape architektūra: link kibernetinio peizažo. (Anglų k.)

Kovo 23 d. l J.KUBILIUS, S.TRILUPAITYTĖ  l  DI – architekto parankinis ar naujasis kūrėjas?

Pokalbių ciklas vyks Nacionalinėje dailės galerijoje (NDG), Konstitucijos pr. 22, Vilniuje. Pokalbiai vyks lietuvių arba anglų kalba. Renginiai nemokami.

Architektūros fondo veiklą finansuoja Lietuvos kultūros taryba.

Projektą iš dalies finansuoja Vilniaus miesto savivaldybė.

Ciklo partneris – Nacionalinė dailės galerija.

Informacinis partneris – LRT.

Daugiau informacijos rasite adresu www.apokalbiai.lt

Tapk vienos svarbiausių renginio komandų dalimi ir:

• Gegužės 13-14 d. tapk gidu;
• Lavink savo viešojo kalbėjimo gebėjimus;
• Skleisk žinią apie Vilniaus architektūrą;
• Susipažink su bendraminčiais ir užmegzk naujas draugystes;
• Aplankyk vietas, į kurias paprastai durys būna uždarytos!

Daugiau informacijos ir registracijos formą rasite čia: https://bit.ly/savanoriu_anketa_OHV. Anketų laukiame iki kovo 11 d.

Prieš tris dešimtmečius Londone gimusi „Open House“ festivalio idėja netruko išplisti po visą pasaulį. Šį unikalų formatą jau pritaikė beveik 50 miestų, taip prisidėdami prie misijos didinti žinių apie kokybišką architektūrą prieinamumą. „Open House“ festivalių metu vykstančios ekskursijos suteikia išskirtinę galimybę mokytis per tiesioginę pačių pastatų pažintį.

Siekdamos stiprinti „Open House“ idėją ir tobulinti bei plėsti šį unikalų formatą, naujam bendradarbiavimo projektui susibūrė 11 atviros architektūros savaitgalius įgyvendinančių Europos kultūros organizacijų. „Open House Europe“ sujungs Atėnuose, Bilbao, Brno, Dubline, Esene, Lisabonoje, Milane, keliuose Slovėnijos miestuose, Stokholme, Taline, Salonikuose ir Vilniuje organizuojamus festivalius, sukurs unikalias galimybės žinių ir idėjų mainams bei įgyvendins daugybę naujų veiklų ir renginių.

Europos Sąjungos bendrai finansuojamas projektas sieks įtraukti ir kituose Europos miestuose organizuojamus atviros architektūros savaitgalius, tačiau senuoju žemynu neapsiribos. Įgyvendindami projekto programą, „Open House Europe“ partneriai bendradarbiaus ir aktyviai dalinsis gerosiomis patirtimis su itin plačiu „Open House Worldwide“ tinklu.

Trejų metų projektas kasmet dėmesį sutelks vis nauja aktualia kryptimi: tvarumo, prieinamumo ir įtraukties bei ateities paveldo. Šios tematinės ašys leis „Open House Europe“ tikslingai skatinti diskusijas apie šiuolaikinę ir paveldo architektūrą, jos vertę ir kokybę. Projektas sieks sustiprinti architektūros, kaip pozityvių pokyčių kūrėjos, vaidmenį sprendžiant aktualius socialinius ir aplinkosaugos iššūkius.

Projekto programoje numatomos kasmetinės asamblėjos skirtinguose Europos miestuose, savanorių mainų programa, interaktyvi ir informatyvi skaitmeninė platforma bei įvairios inovacijos pačiuose „Open House“ festivaliuose. Skirtingų miestų lankytojai galės dalyvauti vizualių istorijų konkursuose, kurie skatins gilintis į kasmetines „Open House Europe“ temas ir interpretuoti jas per savo patirtis ir žinias įgytas atviros architektūros savaitgalių metu.

Visa projekto programa bei tikslai bus pristatyti kovo 3 d., 18 val., Nacionalinėje dailės galerijoje vyksiančiame įžanginiame renginyje. Partnerių-organizacijų atstovai papasakos apie savo miestuose organizuojamus atviros architektūros savaitgalius, o renginį vainikuos įkvepianti diskusija apie architektūrinį raštingumą ir visuomenės įsitraukimą į miestokūrą. Renginys nemokamas ir atviras.

„Open House Europe“ projektą koordinuoja Architektūros fondas, bendrai finansuoja Europos Sąjunga.

Kas yra OHV mentorius? 

OHV mentorius – komandos lyderis, atsakingas už ekskursijos kokybę, komunikaciją su pastato atstovais ir savo pastato savanorių komandą.

Būdamas mentoriumi Tu:

- Turėsi jau paruoštą pastato ekskursijos tekstą, tačiau patobulinimų visuomet labai laukiame.

- OHV metu būsi savanorių komandos vadovas ir ekskursijų kokybės specialistas.

- Būsi tarpininkas tarp organizatorių, savanorių bei OHV lankytojų (bendrausi su pastato atstovais, spręsi savo savanorių komandoje iškilusius klausimus bei džiaugsiesi pasiekimais, taip pat derinsi bandomąsias ekskursijas* ir jose dalyvausi).

- Kartu su komanda vesi ekskursijas savo pastate (OHV savaitgalio džiaugsmai prasideda 10 val., baigiasi 20 val., sekmadienį 18 val.,  neskaitant patirčių pasidalijimų po paskutiniųjų ekskursijų:)).

- Nuodugniai susipažinsi su pastatu ir būsi jo ambasadorius. 

- Sulauksi daug nuoširdaus įvertinimo, padėkų ir plačiausių šypsenų iš šimtų OHV lankytojų!

Ką gauni būdamas OHV mentoriumi?

- Išskirtinę galimybę patekti į ne visuomet atvirus pastatus bei sužinoti jų istorijas.

- Galimybę vadovauti nuostabiai savanorių komandai.

- Mokymus, kurie padės dar geriau atlikti mentoriaus užduotis.

- Neįkainojamą patirtį būti vieno didžiausių sostinės renginių dalimi!

Svarbu! Tai laiko ir didesnės atsakomybės reikalaujanti pozicija, tad įsivertink savo galimybes. Jei manai, kad mentoriaus atsakomybių Tau gali būti per daug, siūlome palaukti savanorių anketos skelbimo ir tapti OHV pastato savanoriu.

*Bandomosios ekskursijos – galimybė pamatyti dalį „Open House Vilnius“ programos pastatų, nes tai tik savanoriams skirtos ekskursijos, vykstančios dar iki paties renginio. Šios ekskursijos kaip generalinė repeticija Tavo komandai prieš OHV savaitgalio ekskursijas. 

Susidomėjai? Laukiam Tavo anketos iki vasario 16 d. (imtinai) ir nekantraujame susipažinti!

ANKETA: https://docs.google.com/forms/d/e/1FAIpQLSfRBhidNsTFiDhiVYqrJtK4GQBSnWLy4BsZGaScoqBROtnCNA/viewform

OPEN HOUSE VILNIUS komanda

Konkurso komisijos atrinktas plakatas taps „Open House Vilnius“ 2023 vizualiu šūkiu, papuoš miestą prieš renginį, o skirtingos jo versijos bus publikuojamos internete, spausdintose renginio knygelėse bei ekranuose mieste. 

Šių metų „Open House Vilnius“ plakate kviečiame interpretuoti temą „Patogumas būti” ir padėti suprasti, kas nulemia, kad architektūra yra patogi būti, kaip pažinti tokią architektūrą bei kaip kuriamas patogus būti kraštovaizdis ir urbanistinis miesto sluoksnis.

Darbus galima pateikti nuo 2023 m. sausio 18 d. iki 2023 m. vasario 12 d. (23.59 LT laiku) užpildant elektroninę dalyvio anketą ir atsiunčiant plakatą per platformą wetransfer.com elektroniniu paštu komunikacija@openhousevilnius.lt 

Konkurso sąlygos ir reikalavimai tinklalapyje openhousevilnius.lt 

Konkurso nugalėtojas bus apdovanotas 1000 EUR prizu ir galimybe realizuoti plakatą.

Įvadinės dirbtuvės vyks 2023 m. vasario 4, 11 ir 18 dienomis, šeštadieniais 11.00–15.00. Dirbtuvių vieta – Literatūrinis Aleksandro Puškino muziejus (Subačiaus g. 124). 

Susidomėjusį Markučiuose gyvenantį jaunimą (14–18 m.) kviečiame registruotis el. pašto adresu labas@keliaujanciosdirbtuves.lt ir ateiti į pirmąjį susitikimą vasario 4 d. 11 val.

Daugiau informacijos apie projektą „Vilnelės odisėja“: vilniausmuziejus.lt

„Pastatai kalba“ – tai atviros architektūros savaitgaliai mažesniuose Lietuvos miestuose.  Kiekvienas metais festivalis vyksta vis kitame Lietuvos mieste, kurį organizuoja vis kita organizatorių komanda. Tai projektas, suteikiantis galimybę kiekvienam pažinti architektūrą, patirti ir suvokti mus supančios materialios aplinkos kokybės vertę. 

Būti festivalio organizatorių komandos dalimi – tai kurti architektūros šventę mieste, nešti renginio idėją, dirbti komandoje, diskutuoti, dalintis idėjomis bei rūpesčiais, planuoti darbus ir įgyti unikalios organizacinės patirties.

Prie „Pastatai kalba. Druskininkai“ renginio organizavimo kviečiame prisijungti:

• Pastatų kuratiorių (-ę);
• Savanorių kuratorių (-ę);
• Rėmėjų paieškos kuratorių (-ę);
• Renginių kuratorių (-ę);
• Komunikacijos kuratorių (-ę).

Daugiau informacijos apie organizatorių pozicijas rasite adresu www.pastataikalba.lt

Renginys planuojamas 2023 m. rugsėjo viduryje, tačiau pasiruošimo darbai prasideda jau nuo vasario-kovo mėn.

Reguliarūs organizatorių susitikimai vyksta kiekvieną savaitę, vakarais nuo 18.30 val. Kitomis dienomis, esant poreikiui, planuojami atskiri susitikimai, mokymai ar komandos formavimo užsiėmimai. Organizatoriai įprastai „Pastatai kalba. Druskininkai” reikalams skiria 2–3 vakarus per savaitę, artėjant renginiui – kartais ir daugiau.

Kai kurios užduotys reikalauja darbo grafiko lankstumo (pvz. pastatų kuratoriams – reikia aplankyti pastatą jo darbo valandomis ar sudalyvauti bandomojoje ekskursijoje, komunikacijos komandai – susitikti žiniasklaida ar dalyvauti laidoje ir pan.).

„Pastatai kalba. Druskininkai” festivalio organizavimas paremtas savanoriškais pagrindais – organizatorių komandą veikti motyvuoja ne finansinis atlygis, tačiau simbolinis vienkartinis užmokestis įgyvendinus projektą numatomas.

Visus, norinčius prisidėti prie „Pastatai kalba. Druskininkai”, kviečiame iki sausio 29 d. (imtinai) užpildyti šią anketą – ANKETA.

Su atrinktais kandidatais susisieksime ir pakviesime pasikalbėti vasario mėn. pradžioje. 

Kontaktas pasiteirauti, jei kiltų klausimų: labas@pastataikalba.lt

„Mano mama į JAV išvyko 1988 metų žiemą, prieš pat Kalėdas. Ten pamatė tokių įdomių ir įvairių dalykų, kurių „čia“ net nesapnavo. Vėliau man sakė, kad fotografavo vien tam, kad pamatytume mes – vaikai. Ji šventai tikėjo, kad mes niekuomet to neturėsime ir nesužinosime kaip tai atrodo. Grįžusi namo, šias nuotraukas ji rodė visiems savo tipinio daugiabučio kaimynams. Visi ėjo pasiklausyti jos pasakojimų apie neįtikėtiną kelionę ir pažiūrėti „kaip ten žmonės gyveną“. Visi rimtai aptarinėjo ir svarstė. Bet praėjus virš 30 metų tai atrodo juokingai, komiškai, sakyčiau, net labai ironiškai – vaizdai tie patys, o vertės keičiasi kardinaliai. Visa tai apie mus supančią aplinką, jos vertes ir mūsų supratimus.“

Paroda gruodžio 9 – sausio 14 d. veiks kultūros komplekse „Sodas 2123“ ir virtualiai.

Mikroparodų serija „Vertė“

Kęsto Vaikšnoro „Linkėjimai iš Amerikos“ – ketvirtoji serijos „Vertė“ mikroparoda. Serijoje pristatomi Architektūros fondo platformos „Aikštėje“ kuruoto atviro pasakojimų apie architektūrą konkurso „Vertė“ laureatai ir jų kūriniai, kuriuose autoriai savais rakursais varto pamatytų, patirtų, suprastų ir pasiilgtų mus supančios architektūrinės aplinkos verčių kaleidoskopus. Pasak „Aikštėje“ kuratorių, žodis „vertė“ kviečia sustoti ir įsiklausyti. Rodos akivaizdu, kad vertinimas negali egzistuoti be asmeniško požiūrio ir kad kiekviena vertė turi būti kažkieno pripažinta ar bent išsakyta. Visgi tai šito žodžio nepaverčia grynai subjektyviu: juk kolektyviai mėginame įvertinti daugybę reiškinių – nuo architektūrinio paveldo iki kvadratinio metro kainos. Ir kartais nesiseka, dažnai nesutariame. Tad ar galima pasverti ir palyginti skirtingus žvilgsnius? Ar yra kažkas gero apleistose teritorijose, nesutvarkytuose paupiuose ar nykiose laiptinėse? Ar vertingosios paveldo savybės neima kvepėti excel‘iu? Gal vertė ir yra geriausiai išreiškiama pinigais? Ar grožis visada yra ir gėris? Ar vertindami aplinkos kokybę tikrai pirmiausia turim žiūrėti iš žmogaus, o ne kitų planetos gyventojų perspektyvos? Ir galiausiai, ar nieko čia nepervertiname?

Iki gruodžio pabaigos kultūros komplekse „SODAS 2123“ bus pristatytos keturios serijos „Vertė“ mikroparodos: Povilo Vincento Jankūno „Genius Loci – Post Mortem“, Kosto Biliūno „Apie Stakliškių aukštumas ir žemumas“, Martos Vosyliūtės „Papjauti Įstrižainę” ir Kęsto Vaikšnoro „Linkėjimai iš Amerikos“.  Mikroparodų kuratoriai – Justinas Dūdėnas ir Indrė Ruseckaitė. 

Parodas pristato Architektūros fondas. Architektūros fondo veiklą finansuoja Lietuvos kultūros taryba. Partneris – SODAS 2123. Informacinis partneris – LRT.

Tarptautinių projektų vadovo(-ės), kuris(-i) gali:

- Planuoti, organizuoti ir prisiimti atsakomybę už tarptautinio projekto įgyvendinimą;

- Bendradarbiauti su Architektūros fondo komanda ir tarptautiniais partneriais, prižiūrėti jų organizuojamų projekto veiklų įgyvendinimą ir padėti susitvarkyti su iškilusiais iššūkiais;

- Burti, įkvėpti projekto koordinavimui reikalingą komandą, organizuoti ir prižiūrėti jos darbą;

- Valdyti projekto biudžetą ir užtikrinti veiklų įgyvendinimą laiku; 

- Organizuoti tarptautinius koordinacinius susitikimus, auditorijos grįžtamojo ryšio rinkimą ir analizę;

- Parengti ataskaitas.

Reikalavimai kandidatams(-ėms):

- Patirtis tarptautiniuose projektuose, nevyriausybinių ir(ar) kultūros organizacijų vadybos srityje, rengiant ir vykdant kultūros projektus;

- Gebėjimas atlikti kelias užduotis vienu metu, laikantis sutartų terminų, dirbti tarptautinėje komandoje ir prisidėti prie teigiamos, bendradarbiavimą skatinančios darbinės aplinkos;

- Puikiai valdyti rašomąją ir šnekamąją anglų ir lietuvių kalbas.

- Kompetencijos vadybos ir komandų organizavimo srityje;

- Architektūros, meno, kitų kultūros sričių išmanymas;

- Darbo (apmokamo, savanorystės arba stažuotės forma) muziejuje, galerijoje, bibliotekoje ar kitoje kultūrinėje institucijoje patirtis.

Darbo laikas – 40 val./sav. (pilnas etatas)

Mėnesinis atlyginimas: 2080 Eur prieš mokesčius

Administratoriaus(-ės), kuris(-i) gali:

- Bendradarbiauti su Architektūros fondo projektų vadovais ir tarptautinio projekto partneriais sudarant sąmatas bei kontroliuojant išlaidas;

- Prižiūrėti projekto sąnaudas ir vesti lėšų bei turto apskaitą;

- Ruošti ir vesti projekto dokumentaciją;

- Vesti susitikimų užrašus;

- Prižiūrėti projekto veiklų kalendorių;

- Rūpintis projektui reikalinga infrastruktūra;

- Parengti ataskaitoms reikalingą informaciją.

Reikalavimai kandidatams(-ėms):

- Patirtis organizacijų finansų administravimo, buhalterijos vedimo srityje, rengiant ir vykdant projektus tiek Lietuvoje, tiek tarptautinėje erdvėje. Ypatingai svarbi ataskaitų pildymo patirtis;

- Gebėjimas atlikti kelias užduotis vienu metu ir gerbti terminus, dirbti komandoje ir prisidėti prie teigiamos, bendradarbiavimą skatinančios darbinės aplinkos;

- Puikiai valdyti rašomąją ir šnekamąją lietuvių ir anglų kalbas.

- Kompetencija teisės ir mokesčių srityse.

Darbo laikas – 40 val./sav. (pilnas etatas)

Mėnesinis atlyginimas: 2080 Eur prieš mokesčius

Darbo privalumai:

Galimybė tapti įkvepiančio kolektyvo dalimi, užmegzti pažintį su įvairiomis architektūros kultūros organizacijomis, keliauti ir susipažinti su Europos architektūra iš arti.

Prisidėsi prie prasmingų edukacinių ir kultūrinių veiklų įgyvendinimo;

Lankstus darbo grafikas ir hibridinis darbo modelis (galimybė dalį laiko dirbti nuotoliu);

Darbo vieta kultūros komplekse SODAS 2123 (Vitebsko g. 23, Vilnius).

Paraiškų teikimo ir atrankos tvarka 

Paraiškų laukiame iki 2022 m. gruodžio 30 d.

Paraiškai reikalingus dokumentus siųsti el. paštu labas@archfondas.lt, laiško pavadinime nurodyti į kokią poziciją aplikuojama: „Dėl tarptautinių projektų vadovo(-ės) pozicijos”, „Dėl administratoriaus(-ės) pozicijos”.

Paraiškos dokumentai

- Gyvenimo aprašymas (CV) A4 1 psl., kuriame trumpai pristatykite jūsų turimas kompetencijas aktualias pasirinktai pozicijai.

- Motyvacinis laiškas.

Paraiškos laukiamos iki

2022 m.  gruodžio 30 d. 24.00 val.

2023 m. sausio 03 - sausio 10 d. atrinktus kandidatus iš anksto informuosime ir pakviesime į pokalbį.

Planuojama darbų pradžia 2023 m. sausio 15 d.

Darbo pobūdis ir paskyrimo detalės:

Su pakviestaisiais kandidatais bus pasirašoma darbo sutartis bandomajam laikotarpiui, o po jo terminuota darbo sutartis 2 metams.

Organizacija

Architektūros fondas yra 2004 metais įsteigta nevyriausybinė, pelno nesiekianti viešoji įstaiga, veikianti architektūros, kultūros ir edukacijos srityse. Pastarąjį dešimtmetį Architektūros fondas organizuoja tokius projektus kaip atviros architektūros savaitgalius „Open House Vilnius“ ir „Pastatai kalba“, Keliaujančios architektūros dirbtuvės, architektūros kritikos platforma „Aikštėje“, „A pokalbiai“ ir Eksperimentų platforma, nuo 2022 m. yra europinės LINA platformos narys.  

Dėl papildomos informacijos prašome susisiekti el. paštu labas@archfondas.lt arba telefonu su Architektūros fondo direktoriumi Martynu Germanavičiumi (8 609 14 723).

Lapkričio 3 d. startuosiantis ir penkis ketvirtadienius iš eilės Nacionalinėje dailės galerijoje vyksiantis pokalbių ciklas, lydimas oksimorono „Puikioji klaida“, kvies susimąstyti, kodėl net ir architektūriniuose procesuose yra svarbu išmokti klysti bei atskleis, jog klaida, žvelgiant iš laiko perspektyvos, gali tapti ir didžiąja sėkme. 

„Visiems yra įprasta siekti tobulumo, kitaip tariant nuolat norima išvengti klaidų, o suklydus siekiama nutylėti. Architektūrinėje praktikoje klaida gali būti itin skausminga, todėl architektui kaip specialistui klysti negalima. Tačiau ar baimė klysti ir garsiai kalbėti apie nesėkmes nesuvaržo architektų kūrybinės laisvės? Galbūt klaida visgi gali lydėti ir sėkmingo rezultato link?“, – klausia ciklo kuratorės Aistė Gaidilionytė, Eglė Gečaitė, Eglė Kliučinskaitė, Oksana Liukovič ir Vita Soltonaitė-Puslienė.

Šiuos bei kitus klausimus sieks atsakyti penki išskirtiniai savo sričių profesionalai – architektas Andriaus Ropolas, architektūros istorikas ir kritikas Hans Ibelings, menotyrininkė Virginija Januškevičiūtė, architektas David Basulto ir klinikinis psichologas Vitalijus Gafurovas. Kiekviena paskaita žada išplėsti klaidos suvokimo ribas ir atsakyti kas yra puikioji klaida.

2022 m. lapkričio 3 d. 19:00 val. pokalbis prasidės architekto Andriaus Ropolo paskaita „Improvizuok. Prisitaikyk. Įveik.”

Projektavimo, statybininkų ar tiesiog banali aplinkybių nulemta klaida reiškia problemas ir nuo pirminės idėjos tolstantį rezultatą. Negebėjimas pilnai įgyvendinti savo vizijos yra architekto kaip kūrėjo nesėkmė. Tačiau nenuspėjami pokyčiai ir klaidos gali būti matomi kaip natūralus aplinkos siekis projektą įkonteksinti, o kontekstualus projektas tampa architekto sėkme. Kada klaida tampa sėkme, o kada klaida lieka klaida? Ar klaikūs projektai Kinijoje yra klaida? Ar žalia architektūra yra sėkmė? Paskaitoje, per asmeninę patirtį ir kitų architektų pavyzdžius, bus kalbama apie architektūros klaidas ir nesėkmes, kurios virsta naujais (gerais ar blogais) atradimais.

„Improvizuok. Prisitaikyk. Įveik.” (angl. „Improvise. Adapt. Overcome.“) – Clint Eastwood frazė filme „Heartbreak Ridge“

2022 m. lapkričio 10 d. 19:00 val pokalbis prasidės architektūros istoriko ir kritiko Hans Ibelings paskaita „Šiuolaikinė architektūra, planetos šiltėjimas, ekologinio nuosmukio tendencijos”

Šiuolaikinė architektūra yra neatsiejama nuo industrinės revoliucijos. Pramoniniu būdu pagamintos medžiagos, kaip kad geležis, plienas, gelžbetonis, stiklas, asbestas, o dar vėliau – plastikas, paskatino architektūros modernėjimą.

Industrinė revoliucija taip pat paskatino klimato atšilimą, nulėmė didelio masto išteklių eikvojimą ir sąlygojo precedento neturintį ekologinį nuosmukį. Tai palietė ne tik Europą, bet ir daugelį pasaulio vietų, kurios buvo kolonizuotos Europos valstybių. Ši paskaita yra „siūlomos knygos juodraštis“ – tai aliuzija į režisierių Ray ir Charles Eames pavadinimą, kurį jie davė pirmajam „Powers of Ten“ filmo variantui. Šis juodraštis tyrinėja architektūros, aplinkos ir klimato sąsajas nuo 1800 m.

2022 m. lapkričio 17 d. 19:00 val. pokalbis prasidės menotyrininkės Virginijos Januškevičiūtės paskaita „Architektūra Valdo Ozarinsko žvilgsniu”

2018 m. Šiuolaikinio meno centras organizavo retrospektyvinę ilgus metus čia dirbusio architekto bei menininko Valdo Ozarinsko (1961–2014) parodą, kurios svarbiausiaja tema tapo klausimas – ar Ozarinskas išties buvo architektas be architektūros? Praeito amžiaus pabaigoje griausmingai ir atkakliai griovęs savo ryšius su tuometine Lietuvos architektūros nomenklatūra, Ozarinskas tapo aktyviu besikuriančios tarpdisciplinio meno scenos dalyviu ir stipriai diktavo tai, kaip ilgą laiką Lietuvoje matėme šiuolaikinį meną. Galiausiai, tiesa, ir meno pasaulis jam pasirodė besąs nepakankamai – o gal per daug? – utopiškas, ir įspūdingais poetinias gestais nuo jo atsiskyręs Ozarinskas toliau atkakliai skriejo atskira savo orbita. Ši paskaita – tai bandymas rekonstruoti kūrybinę jo trajektoriją, apimančią pastatų, interjero ir baldų projektus, parodų ekspozicijas, meno akcijas, instaliacijas, konceptualias mados kolekcijas bei pažymėtą radikaliais estiniais gestais ir, dažnai, pasipriešinimo retorika. Už griežtos, keistos, genialumu ir unikaliu humoru stebinančios estetikos bei šilto ir iškalbingo, bet viešumos nemėgstančio kūrėjo atminimo randame architektą, kuriam be galo rūpėjo architektūra ir su kuria jis išties niekuomet nebuvo pasiruošęs atsisveikinti.

2022 m. lapkričio 24 d. 19:00 val. pokalbis prasidės architekto, „ArchDaily“ portalo įkūrėjo David Basulto paskaita „Mastelį keičianti architektūra”

Vykstant miestų eros įkarščiui, urbanistinės aplinkos klausimas tampa visuotiniu rūpesčiu, o architektūra – kaip niekad reikalinga. Šis procesas paskatino architektūrą tapti atviresne ir labiau įtraukiančia. Įsitikinome, jog architektūra skirta ne tik architektams, o kartu matėme, kaip šios profesijos ribos plečiasi ir darosi pralaidesnės. Kodėl architektūra būtinai turi būti tolima, neaiški, nenuspėjama? Kaip ir daugelyje industrijų, skaitmenizacija supaprastino procesą, sumažino kainas ir įgalino vartotojus. Tai nutiko ir mūsų sektoriuje, kuriame įsitvirtinę ir sparčiai augantys profesionalūs vartotojai bendrauja su architektūra ir architektais naujais ir sąmoningais būdais.

2022 m. gruodžio 1 d. 19:00 val. pokalbis prasidės klinikinio psichologo Vitalijaus Gafurovo paskaita „Kaip bijoti klysti?”

Kaip baimė klysti daro įtaką žmogaus gyvenimui? Kuo klaidos baimė žmogui gali būti žalinga, o kuo gali pasitarnauti? Ar bijoti klysti yra jausmas, kurį visada reikia įveikinėti? Šiuos ir kitus klausimus apie klaidas Vitalijus aptars iš praktikuojančio psichologo perspektyvos.

Pokalbiai vyks Nacionalinėje dailės galerijoje, Konstitucijos pr. 22, Vilniuje. Pokalbiai vyks lietuvių arba anglų kalba. Renginiai nemokami. Daugiau informacijos rasite adresu www.apokalbiai.lt. 

Pokalbių ciklo organizatorius – Architektūros fondas, organizacijos veiklą finansuoja Lietuvos kultūros taryba. Informacinis partneris – Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija. Projektą iš dalies finansuoja Vilniaus miesto savivaldybė. Ciklo partneris – Nacionalinė dailės galerija.

Open House Vilnius – ambicingas projektas, kasmet atveriantis išskirtinės kokybės architektūros objektus mieste ir sulaukiantis didelio vilniečių bei miesto svečių susidomėjimo. Būti festivalio koordinatorių komandos dalimi – tai kurti architektūros šventę mieste, nešti renginio idėją, dirbti komandoje, diskutuoti ir dalintis idėjomis bei rūpesčiais, planuoti darbus ir įgyti unikalios organizacinės patirties.

Open House Vilnius festivalio organizavimas paremtas savanoriškais pagrindais – organizatorių ir koordinatorių komandą veikti motyvuoja ne finansinis atlygis, tačiau simbolinis vienkartinis užmokestis įgyvendinus projektą numatomas.

Aplikacijų terminas – lapkričio 27 d.

Daugiau informacijos rasite adresu www.openhousevilnius.lt

But I’m afraid if you look at a thing long enough, it loses all of its meaning.

Andy Warhol

Naujoje Martos Vosyliūtės parodoje „Papjauti Įstrižainę“ pristatomi žaidimai su Vilniaus architektūros objektais. Čia iš Prokuratūros (1) atvaizdų sukurti minkšti bei kieti interjero objektai ir ornamentai žymi meno galią perdirbti realybę ir sukurti savo miesto viziją. Taip pat – animacija, kurioje pastatas atgyja ir kvatojasi mūsų akyse. Atvaizdai parodoje perdaryti iš Martos piešinių ir tapybos ant popieriaus.

Vilnietė autorė jau daugiau nei dešimtmetį kuria miesto poeziją, ją perteikdama tapybos, videoįrašų, atvirukų, tekstų formatais. Dažnai ginčydama architektų galias, autorė kai ką apeina, kritikuoja arba myli, garbina ir apdainuoja. Prokuratūra, pasirodo, stovi jos namų kieme ir leidžia jai jaustis šio pastato krikštamote. Atskirą temą sudaro didžiuliame reklamos stende, išdygusiame priešais prokuratūrą, autorės fiksuojami reklamų šūkiai. Prokuratūros pastato prasmės ir galios kontekstuose šie dažnai sukuria absurdiškas situacijas, kai vieną kartą reklama klausia: „Kaip atrodo Kukutis?“, o kitą – užtikrina, kad „Rūpinamės tuo, kas svarbiausia“. Marta pastebi viską, ir didžiausią prasmę mato gebėjime džiaugtis savo miestu, nes jis priklauso tikriesiems flaniorams – bastūnams. O pasišaipyti iš brutalių veikėjų, pasak jos, yra sveika.

Parodą kviečiame aplankyti kultūros komplekse „SODAS 2123“ (Vitebsko g. 23, Vilniuje):

lapkričio 4, 10, 11, 17, 18, 24, 25 d. 16–19 val.

lapkričio 5, 12 d. 12–15 val.

Ekskursijos su autore:

lapkričio 4 d. 16–19 val.

lapkričio 5, 19, 26 d. 12–15 val.

Parodą taip pat galima aplankyti virtualiai.

(1) LR prokuratūrų administracinis pastatas Rinktinės g. 5a, Vilniuje. Architektas: Kęstutis Lupeikis, 2008 m.

Mikroparodų serija „Vertė“

Martos Vosyliūtės „Papjauti Įstrižainę“ – tai trečioji serijos „Vertė“ mikroparoda. Serijoje pristatomi Architektūros fondo platformos „Aikštėje“ kuruoto atviro pasakojimų apie architektūrą konkurso „Vertė“ laureatai ir jų kūriniai. Pasak „Aikštėje“ kuratorių, žodis „Vertė“ kviečia sustoti ir įsiklausyti. Koks jis fundamentalus ir daugialypis! Jis persmelkia viską, kas mums nors truputį svarbu. Kas mums patinka? Kas mums įdomu? Kas mums brangu perkeltine ir tiesiogine prasme? Ką saugome ir ką norime kurti – viską mėginame įvertinti: emociškai, istoriškai, sentimentaliomis ir pragmatiškomis vertėmis. Rodos akivaizdu, kad vertinimas negali egzistuoti be asmeniško požiūrio ir kad kiekviena vertė turi būti kažkieno pripažinta ar bent išsakyta. Visgi tai šito žodžio nepaverčia grynai subjektyviu: juk kolektyviai mėginame įvertinti daugybę reiškinių – nuo architektūrinio paveldo iki kvadratinio metro kainos. Ir kartais nesiseka, dažnai nesutariame. Tad ar galima pasverti ir palyginti skirtingus žvilgsnius? Ar yra kažkas gero apleistose teritorijose, nesutvarkytuose paupiuose ar nykiose laiptinėse? Ar vertingosios paveldo savybės neima kvepėti excel‘iu? Gal vertė ir yra geriausiai išreiškiama pinigais? Ar grožis visada yra ir gėris? Ar vertindami aplinkos kokybę tikrai pirmiausia turim žiūrėti iš žmogaus, o ne kitų planetos gyventojų perspektyvos? Ir galiausiai, ar nieko čia nepervertiname?

Iki gruodžio pabaigos kultūros komplekse „SODAS 2123“ bus pristatytos penkios serijos „Vertė“ mikroparodos: Povilo Vincento Jankūno „Genius Loci – Post Mortem“, Edvardo Morkūno „Verčių palimpsestai“, Martos Vosyliūtės „Papjauti Įstrižainę“, Kosto Biliūno „Apie Stakliškių aukštumas ir žemumas“ bei Kęsto Vaikšnoro „Linkėjimai iš Amerikos“. Mikroparodų kuratoriai – Justinas Dūdėnas ir Indrė Ruseckaitė.

Parodas pristato Architektūros fondas. Architektūros fondo veiklą finansuoja Lietuvos kultūros taryba. Partneris – SODAS 2123. Informacinis partneris – LRT. Parodos rėmėjas – Media Traffic. 

Paroda veiks 2022 m. lapkričio 5–19 d.

Vieta – kultūros kompleksas SODAS 2123, Vitebsko g. 23, pirmojo aukšto holas.

Lankymo valandos:

Nuo antradienio iki penktadienio 17.00–19.00 val.

Šeštadienį 13.00–18.00 val.

Parodos lankymas su išankstine registracija el. paštu: gabriele.cerniavskaja@archfondas.lt

Apie Eksperimentų platformą

Šių metų Eksperimentų platformos programa kviečia panirti į tris klausimus: „Ką mes turime?“ (angl. „What do we have?“) „Ko mums reikia?“ (angl. „What do we need?“) ir „Ko mes norime?“ (angl. „What do we want?“), kurie atveria tris tarpusavyje besijungiančius kelius dalyvių tyrinėjimams ir platformos programai.

Pirmasis klausimas „Ką mes turime?“ yra kvietimas pažvelgti į esamybes, ugdyti ekologinį ir geopolitinį sąmoningumą bei tyrinėti funkcinę ir disfunkcinę dabartį. Antrasis klausimas „Ko mums reikia?“ veda link veiksmų, kurių būtų galima imtis dabar, norint turėti geresnį rytojų. Galiausiai, klausimas „Ko mes norime?“ skatina pasvajoti apie spekuliatyvią ateitį, asmeninius potraukius, o kartais ir susikoncentravimą į save, tolstant nuo architekto vaidmens.

13 platformos dalyvių, su mentorių pagalba, antrojo Eksperimentų platformos ciklo metu plėtojo savo mintis ir vystė alternatyvius architektūrinės praktikos metodus šių trijų klausimų kontekste.

Eksperimentų platformos programos metu vykę procesai parodos koncepcijai pasiūlė kompleksišką procesą – netikėtą sąveiką su architektūros ir ne architektūros ribomis, provokuojančias mintis ir pradžią ateities architektūros temoms. Kviečiame susipažinti su šio proceso akimirkomis parodoje.

Parodos dalyviai:

Agnė Rubytė, Evelina Ąžuolaitytė, Oles Makukhin, Erik Vojevodin, Evelina Bartusevičiūtė, Magdalena Beliavska, Emilija Rakutienė, Lukas Jusas, Augustas Lapinskas, Kamilė Vasiliauskaitė. Aistė Gaidilionytė, Augusta Orlauskaitė, Ieva Julija Bagdonaitė.

Eksperimentų platformos mentoriai:

Architecture Uncomfortable Workshop (Dénes Emil Ghyczy, Lukács Szederkényi), Millonaliu (Klodiana Millona, Yuan Chun Liu), Miodrag Kuč, Erika Henriksson.

Parodos kuratorė ir architektė – Gabrielė Černiavskaja.

Koordinatorė – Gabrielė Janilionytė.

Apšvietimas – Justas Bø.

Architektūros fondo veiklą finansuoja Lietuvos kultūros taryba. Informacinis partneris – Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija. Draugai – Comfort Hotel LT.

Šių metų forumo tema „Formuojant mokymosi aplinkas“ kviečia architektūros lauko veikėjus ir architektūros entuziastus pokalbiui apie tai, kas svarbu formuojant aktualias mokymosi aplinkas ir įtraukius edukacinius procesus. 

Kultūros komplekse „SODAS 2123“ vyksiančiame renginyje pranešėjai bei pašnekovai žvelgs į edukacijos ir architektūros santykį bei bandys atsakyti kaip architektūros metodai ir erdvės prisideda prie šiuolaikinio švietimo praktikų, kokios žinios apie architektūrą ir jos procesus svarbios pilietiškumo ugdymui, kokios architektūros švietimo tendencijos egzistuoja šiandien bei prie kokių jos ateičių formavimo galime prisidėti.

Architektės iš Estijos Karolin Kaup ir Piret Anier pristatys Baltijos šalyse išskirtinę, jau daugiau nei 10 metų veikiančią edukacinę iniciatyvą „Arhitektuurikool“ (Architektūros mokykla). Šioje mokykloje vedami erdvinį raštingumą vystantys užsiėmimai, kurių metu per statymą, konstravimą ar vizualizavimą yra nagrinėjamos skirtingos temos, idėjos bei vaikams ir jaunimui aktualūs klausimai.

Pirmąjį pranešimą išplės diskusija apie mokymosi aplinkų kūrimą bei architektūros metodus edukacijoje. Prie diskusijos prisijungs ir savo patirtimi pasidalins tarpdisciplininė menininkė, edukacinio projekto „BRUT collective“ įkūrėja Marija Nemčenko, architektūrinių edukacinių projektų kuratorius ir architektas Rokas Kilčiauskas ir „Tūkstantmečio mokyklos“ programos kūrybinio ugdymo koordinatorė Živilė Etevičiūtė.

Antrojoje renginio dalyje dėmesys nukryps į architektų edukacijos situaciją Baltijos regione. Architektai iš Latvijos Austris Mailitis ir Dina Suhanova pristatys prieš mažiau nei metus veiklą pradėjusį Latvijos menų akademijos šiuolaikinio meno, dizaino ir architektūros institutą bei Latvijos menų akademijoje naujai steigiamą architektūros fakultetą.

Paskutinėje forumo dalyje vyks pokalbis apie alternatyvios architektūros edukacijos formas. Diskusijoje apie edukacinius eksperimentus savo patirtimi pasidalins architektai ir tyrėjai Miodrag Kuč iš Vokietijos, Klodiana Millona iš Olandijos, Erika Henriksson iš Švedijos ir Dénes Emil Ghyczy iš Vengrijos. Diskusiją realiais pavyzdžiais iliustruos ir renginį užbaigs Architektūros fondo Eksperimentų platformos dalyvių darbų pristatymai.

Paskutiniąja diskusija ir pristatymais bus pažymėtas parodos „What do we…?“ atidarymas. Parodoje galėsite išvysti pusę metų trukusio antrojo Eksperimentų platformos sezono rezultatus – 13-os platformos dalyvių su mentorių pagalba vystytus projektus. Paroda veiks kultūros komplekso „SODAS 2123“ (Vitebsko g. 23, Vilnius) pirmojo aukšto hole iki lapkričio 19 d.

Programa:

12:30 Atvykimas ir registracija

13:00 Pradžia

13:15 Pranešimas apie iniciatyvą Arhitektuurikool (liet. architektūros mokykla).

Pranešėjos: Karolin Kaup ir Piret Anier

13:45 Diskusija apie mokymosi aplinkų kūrimą bei architektūros metodus edukacijoje.

Dalyvauja: Karolin Kaup/Piret Anier, Marija Nemčenko, Rokas Kilčiauskas, Živilė Etevičiūtė.

Moderuoja Martynas Germanavičius.

15:00 Pietų pertrauka

16:00 Pranešimas apie Latvijos menų akademijos šiuolaikinio meno, dizaino ir architektūros institutą ir Latvijos menų akademijos architektūros fakultetą.

Pranešėjai: Austris Mailitis ir Dina Suhanova

17:00 Pertrauka

17:30 Eksperimentavimas edukacijoje

Dalyviai: Miodrag Kuč, Millonaliu (Klodiana Millona ir Yuan Chun Liu), Erika Henriksson, Ghyczy Dénes Emil.

Moderuoja Gabrielė Černiavskaja.

18:40 Eksperimentų platformos dalyvių pristatymai.

Renginys vyks kultūros komplekso SODAS 2123 Aktų salėje, Vitebsko g. 23. Programa vyks anglų kalba. Renginys nemokamas. Išankstinė registracija nebūtina.

Architektūros fondo veiklą finansuoja Lietuvos kultūros taryba. Informacinis partneris – Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija. Renginio draugas – Comfort Hotel LT.

Parodoje „Apie Stakliškių aukštumas ir žemumas“ kinematografiškas Kosto Biliūno pasakojimas kviečia lėtai stebėti Stakliškių miestelio architektūrą ir vietinių kasdienybės ritmus. Tai antroji serijos „Vertė“ mikroparoda, kurioje autoriai savais rakursais varto pamatytų, patirtų, suprastų ir pasiilgtų mus supančios architektūrinės aplinkos verčių kaleidoskopus.

Paroda rugsėjo 30 – spalio 31 d. veiks kultūros komplekse „Sodas 2123“ ir virtualiai.

Mikroparodų serija „Vertė“

Mikroparodų serijoje pristatomi Architektūros fondo platformos „Aikštėje“ kuruoto atviro pasakojimų apie architektūrą konkurso „Vertė“ laureatai ir jų kūriniai. Pasak „Aikštėje“ kuratorių, žodis „Vertė“ kviečia sustoti ir įsiklausyti. Koks jis fundamentalus ir daugialypis! Jis persmelkia viską, kas mums nors truputį svarbu. Kas mums patinka? Kas mums įdomu? Kas mums brangu perkeltine ir tiesiogine prasme? Ką saugome ir ką norime kurti – viską mėginame įvertinti: emociškai, istoriškai, sentimentaliomis ir pragmatiškomis vertėmis. Rodos akivaizdu, kad vertinimas negali egzistuoti be asmeniško požiūrio ir kad kiekviena vertė turi būti kažkieno pripažinta ar bent išsakyta. Visgi tai šito žodžio nepaverčia grynai subjektyviu: juk kolektyviai mėginame įvertinti daugybę reiškinių – nuo architektūrinio paveldo iki kvadratinio metro kainos. Ir kartais nesiseka, dažnai nesutariame. Tad ar galima pasverti ir palyginti skirtingus žvilgsnius? Ar yra kažkas gero apleistose teritorijose, nesutvarkytuose paupiuose ar nykiose laiptinėse? Ar vertingosios paveldo savybės neima kvepėti excel‘iu? Gal vertė ir yra geriausiai išreiškiama pinigais? Ar grožis visada yra ir gėris? Ar vertindami aplinkos kokybę tikrai pirmiausia turim žiūrėti iš žmogaus, o ne kitų planetos gyventojų perspektyvos? Ir galiausiai, ar nieko čia nepervertiname?

Iki gruodžio pabaigos kultūros komplekse „SODAS 2123“ bus pristatytos penkios serijos „Vertė“ mikroparodos: Povilo Vincento Jankūno „Genius Loci – Post Mortem“, Edvardo Morkūno „Verčių palimpsestai“, Martos Vosyliūtės „Papjauti Įstrižainę“, Kosto Biliūno „Apie Stakliškių aukštumas ir žemumas“ bei Kęsto Vaikšnoro „Linkėjimai iš Amerikos“. Mikroparodų kuratoriai – Justinas Dūdėnas ir Indrė Ruseckaitė.

Parodas pristato Architektūros fondas. Architektūros fondo veiklą finansuoja Lietuvos kultūros taryba. Partneris – SODAS 2123. Informacinis partneris – LRT.

 „Genius Loci – Post Mortem“ atidaro penkių mikroparodų seriją „Vertė“, kurioje autoriai savais rakursais varto pamatytų, patirtų, suprastų ir pasiilgtų mus supančios architektūrinės aplinkos verčių kaleidoskopus. Perpindama vaikystės prisiminimus su tuo, ko jau nebėra, „Genius Loci – Post Mortem“ paroda pasakoja jautrią istoriją apie tiltą – seną, gerą, bevardį, stovėjusį prienerinio Vilniaus pakraščio gatvės gale – ir jo klastingą likimą. Pasakojimą atskleidžia architekto, komiksų bei interaktyviosios medijos kūrėjo Povilo Vincento Jankūno tekstas ir erdvinė intervencija, užfiksuota tyrėjo ir fotografo Luko Mykolaičio foto dokumentacijų serijoje.

Paroda rugsėjo 8 – 27 d. veiks kultūros komplekse „Sodas 2123“ ir virtualiai.

Mikroparodų serija „Vertė“

Mikroparodų serijoje pristatomi Architektūros fondo platformos „Aikštėje“ kuruoto atviro pasakojimų apie architektūrą konkurso „Vertė“ laureatai ir jų kūriniai. Pasak „Aikštėje“ kuratorių, žodis „Vertė“ kviečia sustoti ir įsiklausyti. Koks jis fundamentalus ir daugialypis! Jis persmelkia viską, kas mums nors truputį svarbu. Kas mums patinka? Kas mums įdomu? Kas mums brangu perkeltine ir tiesiogine prasme? Ką saugome ir ką norime kurti – viską mėginame įvertinti: emociškai, istoriškai, sentimentaliomis ir pragmatiškomis vertėmis. Rodos akivaizdu, kad vertinimas negali egzistuoti be asmeniško požiūrio ir kad kiekviena vertė turi būti kažkieno pripažinta ar bent išsakyta. Visgi tai šito žodžio nepaverčia grynai subjektyviu: juk kolektyviai mėginame įvertinti daugybę reiškinių – nuo architektūrinio paveldo iki kvadratinio metro kainos. Ir kartais nesiseka, dažnai nesutariame. Tad ar galima pasverti ir palyginti skirtingus žvilgsnius? Ar yra kažkas gero apleistose teritorijose, nesutvarkytuose paupiuose ar nykiose laiptinėse? Ar vertingosios paveldo savybės neima kvepėti excel‘iu? Gal vertė ir yra geriausiai išreiškiama pinigais? Ar grožis visada yra ir gėris? Ar vertindami aplinkos kokybę tikrai pirmiausia turim žiūrėti iš žmogaus, o ne kitų planetos gyventojų perspektyvos? Ir galiausiai, ar nieko čia nepervertiname?

Iki gruodžio pabaigos kultūros komplekse „SODAS 2123“ bus pristatytos penkios serijos „Vertė“ mikroparodos: Povilo Vincento Jankūno „Genius Loci – Post Mortem“, Edvardo Morkūno „Verčių palimpsestai“, Martos Vosyliūtės „Papjauti Įstrižainę“, Kosto Biliūno „Apie Stakliškių aukštumas ir žemumas“ bei Kęsto Vaikšnoro „Linkėjimai iš Amerikos“. Mikroparodų kuratoriai – Justinas Dūdėnas ir Indrė Ruseckaitė.

Parodas pristato Architektūros fondas. Architektūros fondo veiklą finansuoja Lietuvos kultūros taryba. Partneris – SODAS 2123. Informacinis partneris – LRT.

Renginio metu duris atvers 15 išskirtinių Šiaulių miesto pastatų, kurie tik renginio metu atskleis kiekvienam kasdien neprieinamas erdves. Savanorių-gidų vedamos nemokamos ekskursijos kvies išgirsti pasakojimus apie pastatus ir juos supančią aplinką bei pasinert į kietą, vertingą ir sluoksniais pasipuošusią architektūrą!

Atviros architektūros savaitgalio metu galėsite sudalyvauti ekskursijose šiuose pastatuose:

1. Šiaulių medžiotojų ir žvejų draugijos namai

2. Šiaulių rajono savivaldybės pastatas

3. Individualus gyvenamasis namas Miglovaros g. 6

4. Centriniai pašto rūmai

5. Šiaulių apskrities priešgaisrinė gelbėjimo stotis (II-oji komanda)

6. Verslo centras „Baltas lašas" / buv. bankas „Snoras"

7. Šiaulių bankas / buv. prekybos centras „Aiva“

8. Viešbutis „Šaulys“

9. Šiaulių vandentiekio bokštas

10. Vilniaus universiteto Šiaulių akademija

11. Chaimo Frenkelio vila ir buvusi odų fabriko teritorija

12. Mokslinių tyrimų laboratorija

13. Krepšinio akademija „Saulė“ ir buvusi Šiaulių televizorių gamykla „Tauras“

14. Šiaulių arena

15. „Šiaulių baldų" parduotuvė

Keturiuose pastatuose ekskursijos vyks ne tik lietuvių, bet ir ukrainiečių bei gestų kalbomis.

Ukrainiečių kalba: 

• Chaimo Frenkelio viloje ir buvusioje odų fabriko teritorijoje (adresas: Vilniaus g. 74) šeštadienį 11 val. ir 17 val., sekmadienį 11 val.
• Šiaulių vandentiekio bokšte (adresas: Vytauto g. 103) šeštadienį  13 val., o sekmadienį 13 val. ir 17 val.
• Šiaulių arenoje (adresas: J.Jablonskio g. 16) šeštadienį 19 val.  ir sekmadienį 15 val.

Gestų kalba:

• Vilniaus universiteto Šiaulių akademijoje (adresas: P. Višinskio g. 25) šeštadienį ir sekmadienį 14 val.

Taip pat rugsėjo 23 d. (penktadienį) 17:30 val. (adresas: Šiaulių dailės galerija, Vilniaus g. 245) kviečiame į architekto dr. Martyno Mankaus paskaitą „Kontekstas ir tęstinumas. Postmodernizmo idėjų raiška Šiaulių architektūroje“.

Pastatų ekskursijų laikai ir tiksli savaitgalio programa yra skelbiama adresu www.pastataikalba.lt.

Išankstinės registracijos nėra. Patekimas į pastatus vyks gyvos eilės principu.

Renginys yra nemokamas ir atviras visiems.

Renginio organizatorius – Architektūros fondas.

Organizacijos veiklą finansuoja Lietuvos kultūros taryba.

Renginio partneris – Šiaulių turizmo informacijos centras.

Projektą iš dalies finansuoja Šiaulių miesto savivaldybė.

Renginio informaciniai partneriai: Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija ir JCDecaux.