KOKS MIESTAS?
Seniau garbintą „sterilią“ miesto tvarką ir griežtą logiką pakeitė miesto, kaip pozityviai konfliktiškos ir patrauklios žmonėms vietos vizija, o praeities utopijos sulaukė tiek pat kritikos, kiek iki tol buvo sulaukusios šlovės. Gyvenamosios aplinkos formavimas buvo atiduotas į ambivalentiškos neoliberalios rinkos rankas. Tačiau tai nereiškia, kad šiuolaikinė visuomenė nėra pajėgi formuoti ateities projekcijų ir kad šiandienos miestas nėra ideologinis darinys ir utopinės mąstysenos produktas.
Šio ciklo tikslas - aptarti, koks yra šiuolaikinis miestas, kas formuoja jo įvaizdį, kokį vaidmenį šiame procese atlieka ideologija ir kieno rankose koncentruojasi galios svertai? Miesto vizijų formavimas, erdvių kokybės gerinimas, protų pritraukimas - visa tai daro tarpusavyje besivaržantys miestai. Bet ar miestas, kuris neturi kultūrinės, politinės ar socialinės pozicijos, gali išlikti globaliose varžybose?
Ciklo kuratoriai: Ieva Cicėnaitė, Andrius Ropolas, Matas Šiupšinskas
Ciklo iliustracijos autorius: Karolis Strautniekas
Pokalbiai vyksta Nacionalinėje Dailės Galerijoje (NDG), Konstitucijos pr. 22, Vilniuje.
Pokalbių pradžia 20:00.
Renginiai nemokami. Pokalbiai vyks lietuvių arba anglų kalbomis. Pokalbiai filmuojami, video įrašai talpinami www.archfondas.lt
Pokalbiai rengiami bendradarbiaujant su VGTU Architektūros fakultetu.
PASIDARYK PATS: AKTYVIŲ VIEŠŲJŲ ERDVIŲ KŪRIMAS
Tryliktasis pokalbių ciklas siekia atrasti ir aptarti alternatyvias aplinkos tobulinimo galimybes bei atsakyti į klausimą kaip kiekvienas iš mūsų galėtume tapti ne tik viešųjų erdvių naudotojais, bet ir aktyviais jos kūrėjais.
Šio ciklo tema - tai veiklos, netelpančios į tradicininės praktikos rėmus ir keičiančios požiūrį į aplinkos formavimo metodiką. Jų tikslas - gerinti aplinkos kokybę, įtraukiant žmones į miesto kūrimą, skatinant lokalias jų iniciatyvas.
Mus supanti gyvenamoji aplinka – tai viešoji erdvė, patiriama peržengus privačios nuosavybės ribas.
Nors viešoji erdvė priklauso visiems ir kiekvienam, tačiau jos formavimo atsakomybę šiuo metu yra perėmusios valdžios įstaigos. Ciklo metu aiškinsimės kaip miestiečiai gali atgauti savo teisę į miestą.
Ciklo kuratoriai: Ieva Saldauskaitė, Margarita Kaučikaitė
Iliustracijų autorė: Renata Mikalauskaitė
Pokalbiai vyksta Nacionalinėje Dailės Galerijoje (NDG), Konstitucijos pr. 22, Vilniuje.
Pokalbių pradžia 20:00.
Renginiai nemokami. Pokalbiai vyks lietuvių kalba. Pokalbiai filmuojami, video įrašai talpinami www.archfondas.lt
NEBENDRADARBIAVIMAS – APIE SKULPTŪRĄ
Šiandien yra daug kalbama apie skirtingų sričių atstovų, taip pat ir kūrėjų, bendradarbiavimą. O kaip tai vyksta iš tikrųjų? Kaip dabartinės politinės, ekonominės, sociokultūrinės ir technologinės permainos keičia visuomenės suvokimą apie šiuolaikinį meną ir viešąsias erdves? Kodėl naujų galimybių akivaizdoje menininkai, užsakovai ir publika nebendradarbiauja?
Architektūros [pokalbių] fondo dvyliktojo ciklo tikslas – mokytis bendradarbiauti. Atspirties tašku pasirinkta Nacionalinėje dailės galerijoje vykstanti ir į viešąsias erdves išsiveržusi skulptoriaus Mindaugo Navako kūrybos retrospektyva „Šlovė buvo ranka pasiekiama”. Kalbantis su skirtingų patirčių pašnekovais ir atsakant į auditorijos klausimus, sieksime suprasti kūrėjų nebendradarbiavimo priežastis.
Ciklo kuratoriai: Ieva Cicėnaitė, Elona Lubytė, Matas Šiupšinskas
Iliustracijų autorė: Ugnė Balčiūnaitė
Pokalbiai vyksta Nacionalinėje Dailės Galerijoje (NDG), Konstitucijos pr. 22, Vilniuje.
Pokalbių pradžia 20:00.
Renginiai nemokami. Pokalbiai vyks lietuvių kalba. Pokalbiai filmuojami, video įrašai talpinami www.archfondas.lt
KAIP AŠ ČIA PATEKAU?* NACIONALINIS IDENTITETAS ARCHITEKTŪROJE
Architektūra kuria gyvenamąją ir socialinę aplinką, joje atsispindi laikmečio socioekonominiai, politiniai, ideologiniai reiškiniai, gyvenimo būdas ir istorija. Mūsų gyvenamojoje aplinkoje atsiskleidžia, kaip žmonės sieja save su regionu, šalimi, ar tarpusavyje. Kita vertus, architektūra yra stiprus identiteto formavimo įrankis. Postindustrinėje visuomenėje architektūra suvokiama kaip prekė, kaip ekonominės arba politinės galios simbolis, todėl ji retai atspindi šalį, tautą ar visuomenę. Kyla klausimas, ar nacionalinis identitetas architektūroje apskritai yra reikalingas? Ar jis kada nors egzistavo? Gal tai tik praeities konstruktas, nostalgiškas mitas, nebereikalingas rudimentas?
Lietuva - maža Europos sąjungos šalis, siekianti save parodyti globaliam pasauliui kaip unikalią ir savitą. Šioje, persipynusios istorijos ir patirties valstybėje, nostalgiškas nacionalinio identiteto suvokimas yra itin stiprus, tai per laiką susiformavusi savotiška istorijos interpretacija, primenanti iliuziją. Todėl vienuoliktas architektūros [pokalbių] fondo ciklas paskaitomis, diskusijomis, ekskursijomis ir parodomis, analizuos daugiabriaunę nacionalinio identiteto temą architektūroje.
* Pavadinimas pasirinktas iš menininko Stefan Bruggeman tęstinio kūrinio „Parodų pavadinimai“
Ciklo kuratoriai: Julija Reklaitė, Justina Muliuolytė, Tadas Jonauskis
Pokalbiai vyksta Nacionalinėje Dailės Galerijoje (NDG), Konstitucijos pr. 22, Vilniuje.
Pokalbių pradžia 20:00.
Renginiai nemokami. Pokalbiai filmuojami, video įrašai talpinami www.archfondas.lt