Vitalij Červiakov, Jolanta Marcišauskytė-Jurašienė - Minti daugiasluoksniškumą. Pasivaikščiojimas Vilniuje
Miesto sąnariai ir raumenys: apie architektūros ir vaizduojamojo meno ryšius
Vaikščiojimas yra ne tik judėjimo, bet ir interpretacijos, stebėjimo būdas, kuriuo menininkas Vitalij Červiakov ir menotyrininkė Jolanta Marcišauskytė-Jurašienė siūlo pasinaudoti, apmąstant Vilniaus urbanistinių erdvių atvejį. Vilnius turi atmintį ir sąžinę, slypinčią ne tik senamiesčio architektūros fasaduose, centrinėse aikštėse ir paminkluose, turistiniuose maršrutuose, bet ir kažkur tarp didžiųjų naratyvų slankstelių. Kokie tie naratyvai? Kaip per kasdienių gatvių audinį persišviečia miesto atminties daugiasluoksniškumas? Kuo gebėjimas jį skaityti galėtų pasitarnauti kuriant naujus objektus miesto kūne?
Tai nėra išeinamoji paskaita ar ekskursija, o bandymas per jutiminę patirtį perteikti kultūrologų, sociologų, paveldo tyrinėtojų įžvalgas ir atliktų atminties kultūrų tyrimų rezultatus. Šis alternatyvus ėjimas organizuojamas kaip knygos „Atminties daugiasluoksniškumas. Miestas, valstybė, regionas“ (Lietuvos istorijos institutas, 2013) apropriacija arba joje vystomo teorinio diskurso vizualizacija.
Ėjimas grupėje ragins įsiklausyti ir įsižiūrėti į aplinką, žmogaus veiklos sąlygotus architektūros, viešųjų erdvių darinius, skulptūrinius akcentus, vietas, atminties palimpsesto trūkius ir plyšius.
Ėjimai vyks rugsėjo 27 d. 19 val., spalio 4 d. 22 val. ir 11 d. 6 val. Trukmė 2 val. Susitikimo vieta – Nacionalinė dailės galerija (Konstitucijos pr. 22). Būtina turėti išmanųjį telefoną ir ausines.
Dalyvių skaičius ribotas. Registruotis adresu jolanta@ndg.lt. Ėjimas vyks lietuvių kalba.
Nuotrauka Vitalij Červiakov
Vitalij Červiakov – Vilniuje gyvenantis ir kuriantis tarpdisciplininio meno kūrėjas, savo meninėje praktikoje nuosekliai taikantis vaikščiojimą kaip mąstymo ir tyrimo būdą. Didelė jo kūrybos dalis yra susijusi su Vilniumi.
Jolanta Marcišauskytė-Jurašienė – menotyrininė, meno kritikė ir parodų kuratorė, kurios interesų lauke svarbią vietą užima skulptūros ir viešųjų erdvių santykio, atminties dilemos ir su jomis susiję disonansai. Kultūrinio gido „Vilniaus skulptūrų kelias“ autorė (Modernaus meno centras, 2014).
Tai straipsnių rinkinys, kuriame reziumuojami Lietuvos istorijos instituto inicijuoto projekto „Atminties kultūrų formavimo strategijos Lietuvos urbanistinėse erdvėse“ empiriniai ir teoriniai rezultatai. Lietuvos ir užsienio istorikų, sociologų, paveldo teoretikų įžvalgos apie atminties kultūros vaidmenį ir funkcijas, nusakant miesto, valstybės, regiono tapatybę, urbanistinių erdvių formavimo ir įženklinimo reikšmę ir kitus svarbius klausimus, parodo šio diskurso platumą, dinamiškumą ir neišvengiamas sąsajas su kasdiene aplinka. Ši knyga tikrai bus įdomi tiems, kurie nori suprasti, kaip ir per ką atminties kultūros funkcionuoja ir kodėl paminklai urbanistinėse erdvėse visada įžiebia gaisrus.