Jaspar Joseph-Lester_VIRTUALI PASKAITA - Lūžio taškas: ar menas gali išpranašauti miesto gyvenimą?
Regeneracija [ir jos įtampos]
Menas geba ne tik reprezentuoti realybę, bet ir ją formuoti bei transformuoti. Nuo novelių iki paveikslų ar tiesioginių kultūrinių intervencijų, – vaizduotę žadinantys miesto vaizdiniai įgalina pažvelgti į urbanistinę ateitį šiandien. Paskaitoje bus apžvelgiamas santykis tarp meno ir urbanistinių vietovaizdžių. Pagrindiniai klausimai, į kuriuos bus ieškoma atsakymų: ar kūrybinės veiklos gali aktyviai nuspėti miesto ateitį? Kaip kritinis ir kūrybingas susidūrimas su miesto infrastruktūra gali pasitarnauti urbanistinius vietovaizdžius kuriantiems žmonėms? Kur galima rasti sąlyčio taškų, padėsiančių kūrėjams transformuoti materialiąsias realybes? Ir galiausiai: ar meninės intervencijos yra įkalintos pagražinimo (angl. beautification) ir gentrifikacijos santykio? Ar menas gali suardyti šią dichotomiją?
NUORODA Į VIRTUALIĄ PASKAITĄ -> YouTube
Jaspar Joseph-Lester domėjimosi sritis apima meno kūrinių kūrimą, kuravimą ir rašymą. Įtakotas architektūros, dizaino, urbanizmo, žmogiškosios geografijos (angl. human geography), filosofijos, kino, medijų studijų, erdvės teorijos ir ekonomikos Joseph-Lester tiria konkuruojančių ideologijų sklaidą modernybėje, urbanistinio atsinaujinimo ir regeneracijos bei socialinės organizacijos praktikose. Savo darbe jis siekia parodyti kaip meninės praktikos gali sulėtinti ir transformuoti besikartojančiu bendrųjų planų ir regeneracinių schemų įtaką miestų kultūriniame gyvenime. Joseph-Lester darbai buvo eksponuoti daugybėje tarptautinių meno institucijų, jis yra knygos Revisiting the Bonaventure Hotel (Copy Press, 2012) autorius, taip pat knygos Walking Cities: London (Camberwell Press, 2017) sudarytojas ir parodų Hard Engineering: Propositions for Future Ruins (The Gulbenkian Foundation, Lisbon, 2018) ir The Dallas Pavilion (Venice Biennale, 2013) kuratorius. Joseph-Lester įgijo Fine Arts daktaro laipsnį Goldsmith College (Londonas), šiuo metu dėsto Royal College of Arts (Londonas).
Knygoje Future Ruins: Lisbon (liet. Ateities griuvėsiai: Lisabona) tiriamos urbanistinio vystymo ir nuosmukio vietos, siekiant suprasti, kaip naudojame ir keičiame savo urbanistinės aplinkos ateities griuvėsius. Autoriai pasiūlo plataus masto kritines kartografijas, kurios tampa įrankiais, skatinančiais permąstyti judėjimą tarp nematerialių struktūrų ir materialių miesto produktų. Šiose spekuliatyviose įžvalgose dėmesys nukreipiamas į Lisaboną ir įgyja žemėlapių, diagramų, urbanistinių gidų, vietos tyrimų ir naujų tekstų formas, kurios kartu nustato, kaip pasipriešinimo naratyvai, ginčytinos istorijos ir marginalizuota atmintis gali būti peržiūrėta ir pasitelkta plačiame, greitus pokyčius išgyvenančiame urbanizmo kontekste.
