Diskusija su Jekaterina Lavrinec, Aurimu Švedu, Eigirdu Žemaičiu - Kūrybinio pasipriešinimo taktikos
NEBENDRADARBIAVIMAS – APIE SKULPTŪRĄ
Kada ir kaip menininkas gali netarnauti užsakovui? Ar tikrai kūrybinė alternatyva, ilgainiui pripažįstama, tampa paklausia? Ar kūrybingi žmonės ateityje valdys pasaulį, nes jie vieninteliai gali atsilaikyti prieš visuotinį perteklių, Aziją ir automatizaciją?
Pokalbis vyks 2014 m. rugsėjo 4 dieną, Nacionalinėje Dailės Galerijoje (NDG), Konstitucijos pr. 22, Vilniuje.
Pokalbio pradžia 20:00. Renginys nemokamas.
* Iliustracija: Gedimino ir Nomedos Urbonų „Protesto laboratorija”. Kino teatras „Lietuva”, Vilnius, 2005.
Miesto antropologė, tyrėja dr. Jekaterina Lavrinec yra aktyvi viešosios erdvės iniciatyvų ir bendruomenės kūrybinių projektų kuratorė, Vilniaus Gedimino technikos universiteto dėstytoja. Inovacijų konsultantas Eigirdas Žemaitis dėsto vadybos disciplinas Vilniaus Gedimino technikos universitete ir Vilniaus universiteto Tarptautinio verslo mokykloje. Istorikas, pasitelkęs sakytinės istorijos tyrimo metodą tyrinėjantis sovietmečio sociokultūrinę aplinką dr. Aurimas Švedas yra Vilniaus universiteto dėstytojas.
Autorius knygoje spėja, jog ateitis priklausys kūrybiškai mąstantiems žmonėms: menininkams, išradėjams ar pasakoriams. Knygoje autorius išskiria kelias savybes, būdingas ateities lyderiams: išradingumą, empatiją, gebėjimą priskirti reikšmes pasaulio fenomenams ir kt. D. H. Pink pasitelkia „dviejų smegenų pusrutulių“ metaforą, norėdamas išryškinti svarbius, naujus ir kūrybiškus navigavimo, besikeičiančiame šiandieniniame pasaulyje, būdus.
Rekomenduoja Eigirdas Žemaitis
THE MAKING AND BREAKING OF SOVIET LITHUANIA: MEMORY AND MODERNITY IN THE WAKE OF WAR
Violeta Davoliūtė
Autorė studijoje analizuoja trauminių įvykių (Holokausto, tremčių, kolektyvizacijos) poveikį sovietinės Lietuvos visuomenės ir kultūros raidai. V. Davoliūtė minėtus procesus aptaria žvelgdama 30-ųjų kartos žmonių, ir veikiau „sėkmingai prisitaikiusiųjų“ arba „besijautusių laimingais sovietmečiu“, akimis, o simboliniu kartos žmogumi įvardija poetą Justiną Marcinkevičių.
Knygoje svarstoma, kaip po karo į ištuštėjusius miestus atvykę jaunuoliai, vėliau sudarę sovietinio kultūros elito branduolį, keitėsi naujoje aplinkoje ir patys ją keitė? Kaip derino savyje iš tarpukario Lietuvos atsineštas tautinės valstybės idėjas su sovietine ideologija? Kaip žydų ir lenkų išnykimas Vilniuje ir kituose Lietuvos miestuose, veikė tolesnę Lietuvos visuomenės ir kultūros raidą?
