Architektūros fondas, kaip tarptautinės Future Architecture platformos narys, pristato šių metų programą „Jautrus miestas‟ (angl. Sensing Urban Matter), kuria, kartu su menininkais, tyrėjais ir eksperimentinės architektūros praktikais iš Švedijos, Estijos, Kanados, Japonijos, Jungtinės Karalystės ir kitų šalių, kviečia atkreipti dėmesį į ryšį tarp miesto medžiagiškumo ir jo technologinių, informacinių infrastruktūrų. Per įvairiausius formatus - nuo žygio per miesto gamtinį-techninį kraštovaizdį, virtualių seminarų ir pokalbių, iki tinklalaidžių ir publikacijos, „Jautrus miestas‟ siekia pakviesti auditoriją giliau pažinti miesto materialumą bei kaip miesto medžiagos mus susieja ne tik su platesnėmis ekosistemomis, bet ir globaliais logistikos tinklais, kuriais plinta ne tik medžiagos; bet ir duomenys bei informacija. 

„Išmanaus miesto‟ idėja tarsi siekia  paversti miesto objektus ir medžiagas skaitmeniniais duomenimis. Tačiau, pasak medijų tyrėjos Shannon Mattern, miesto erdvės nuo seno išmaniu būdu apima ir analogines, ir skaitmenines sferas, „purvą ir duomenis, eterį ir rūdą‟. Tačiau ar galima atrasti naujus ryšius tarp miesto medžiagiškų ekologijų ir technologinių sistemų, kurie būtų kūrybiškesni nei algoritmizuota, privatizuota ir siaurai suprantama šiuolaikinė išmanioji erdvė? 

Materijos judėjimas

Ar miesto medžiagos galėtų skleisti informaciją kitaip nei infrastruktūros, paremtos resursų gavybos procesu, kuomet žaliavos virsta produktu, ir taip nuslepiančios miesto medžiagų kilmės tolimus kraštovaizdžius? 

Kadangi mūsų miestų materialumas liudija apie įvairius eksploatacinius ryšius, tam tikruose kultūriniuose diskursuose jau pripratome prie darbų, tyrinėjančių šias miesto kilmės vietas - ne tik akmens kasyklas, bet ir vietas, kuriose išgaunami reti mineralai, kurie yra labai svarbūs ir skaitmeninei infrastruktūrai. Gyvenamąją aplinką kuriantys ryšiai – nuo namo iki kažkurioje kitoje vietoje esančio karjero– dar sudėtingesni, jei pažvelgtume giliau į kitas miesto technines aplinkas - jos gali būti dar paslaptingesnės nei dangoraižis, nutylintis savo kilmės duobę. Materija taip pat juda skirtingai priklausomai nuo kiek šis judėjimas gali būti kontroliuojamas žmogaus. Nors statybų pramonėje dirbantys žmonės tiesiogine prasme perkelia medžiagą iš vienos vietos į kitą, įvairių dalelių ar elementų judėjimo trajektorijos išsprūsta iš žmogaus kontrolės, netikėtai nusėdančios kūnuose ar kraštovaizdžiuose.

Žmonių bendruomenės

Medžiagų srautai mus sieja ne tik su tolimais kraštovaizdžiais, bet ir su tolima bendruomene, o ryšiai tarp šių dviejų bendruomenių ne visada būna simetriški ar solidarūs. Kaip žmonių bendruomenės aktyviai ar pasyviai dalyvauja šiuose materialiuose srautuose ir kokie yra būdai įvardyti ir suprasti skirtingas patirtis, galbūt mąstant apie ateities naujas organizacines struktūras, vienijančias demokratinius sprendimus priimančius asmenis ar puoselėja bendruomenes?

Netikėtų ryšių kūryba

Pasitelkę FAP kūrėjų šių materialinių srautų ir jų užmezgamų ryšių tyrimus, ieškome kūrybinių metodų, kurie ne tik nagrinėja eksploatacines veiklas ar dokumentuoja medžiagų kilmės vietas bei atskleidžia jų istorijas, bet ir vysto metodus, mezgančius naujus ryšius tarp miesto technoekologinės aplinkos materialumo ir žmonių bendruomenių.

2021 metais Architektūros fondas pristatys 10 kūrėjų (7 kolektyvus) iš Future Architecture platformos vystant ir viešinant jų idėjas keliais skirtingais formatais: rengiant tinklalaides ir radijo pokalbius, publikaciją, taip pat įgyvendinant įvietintus projektus Lietuvoje. 

PROGRAMOS RENGINIAI: 

Rugsėjo 15 „Svajonės apie nepertrūkstamą sąveiką“ su Vladan Joler

Rugsėjo 18 Žygis „Kask, kur stovi: kelionė po Kauno neoaplinką“ su Ivana Králíková 

Rugsėjo 22 „Svajonės apie nepertrūkstamą sąveiką“ su Miglė Bareikytė

Rugsėjo 29 „Svajonės apie nepertrūkstamą sąveiką“ su  Rahul Mukherjee

Spalio 6 „Svajonės apie nepertrūkstamą sąveiką“ su Adriana Knouf

Architektūros fondo programa „Jautrus miestas” yra Future Architecture platformos ir 2021 m. Europos architektūros programos dalis. Veiklą finansuoja Europos sąjungos programa Kūrybiška Europa ir Architektūros fondo strateginis partneris - Lietuvos kultūros taryba, informacinis partneris - Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija.

Virtualių seminarų serija su Vladanu Joleriu, Migle Bareikyte, Rahul Mukherjee ir Adriana Knouf

rugsėjo 15 d. – rugsėjo 22 d. – rugsėjo 29 d. – spalio 6 d.

19.00 EET (18.00 CET) Zoom platformoje: RENGINIO NUORODA 

*Norėdami gauti trumpą priminimą apie vieną, kelis ar visus pokalbius, regisitruokitės čia (pasirinktinai): REGISTRACIJA

Architektūros fondas kviečia prisijungti prie pokalbių ir diskusijų ciklo „Fantasies of Seamless Interoperability“ (lt. „Svajonės apie nepertrūkstamą sąveiką“), rengiamo kaip projekto „Sensing Urban Matter“ dalis. Tai keturios paskaitos-pokalbiai su kviestiniais pašnekovais internete, organizuojamos menininkės ir mokslininkės dueto Towards Atmospheric Care, tiriančio, kaip kolektyvinė aplinkos ir socialinė vaizduotė, viltys ir fantazijos yra formuojamos nematomų, tačiau materialių ir labai įtakingų infrastruktūrų bei naujų ekosistemų, atsirandančių politikos, komunikacijų technologijų ir elektromagnetinį spektrą talpinančios atmosferos terpės sandūroje.

Techninis terminas „nepertrūkstama sąveika“ nurodo į komunikacijos ir kompiuterinių priemonių naudojimą siekiant užtikrinti informacijos ir duomenų mainus tarp nevienalyčių ir geografiškai plačiai pasklidusių įrenginių, produktų, technologijų ar sistemų ir organizacijų. Kaip ir bevielio perdavimo technologijos, kuriomis šį sąveika remiasi (pvz., dabar kuriamu 5G ir ateityje numatomu 6G tinklu), šie reiškiniai nėra nematerialūs - juos sąlygoja labai medžiagiški laidų, kabelių, duomenų centrų ir protokolų tinklai. „Nepertrūkstama sąveika“ susijusi ne tik su šiuolaikinių techninių operacijų racionalizavimu - veikiau tai yra konkrečių ideologijų ir materialių realijų apibrėžta sociotechnologinė vizija, reikšmingai veikianti visuomenės ir žmogaus aplinkos tarpusavio ryšį.

Nors informacijos ir komunikacijų technologijų sektoriaus technofuturistinės projekcijos reklamuoja be išimties visiems naudingą efektyvumą ir tvarumą, dėl šių skaitmeninių ekosistemų techninio sudėtingumo jos lieka daugumai žmonių nepažiniomis. Siekiant sudrumsti vienpusišką komunikacinių technologijų vaizduotę, pokalbių ciklas nagrinės bevielio ryšio tinklų medžiagiškumą ir istoriją, triukšmą, klaidas ir spragas. Kokių techno-ekologinių tinklų bei skaitmeninių ekologijų mums reikia, kad besitęsiančios ekologinės ir socialinės krizės akivaizdoje galėtume atliepti bendruomeninius poreikius? Kol šios naujoviškos techno-ekosistemos dar nėra nepajudinamai įtvirtintos, šis pokalbių ciklas taip pat organizuojamas su tvirtu įsitikinimu, jog tam, kad tyrinėtume aukštųjų technologijų apibrėžtos elektromagnetinės ateities alternatyvas, yra būtinas neprofesionalų ir ne-ekspertų dalyvavimas. 

„Signalo erdvė“ bus aptarta su Vladanu Joleriu rugsėjo 15 d., „Medijų technologijų priežiūra“ su Migle Bareikyte rugsėjo 22 d., „Spinduliuojančios infrastruktūros“ su Rahulu Muhkerjee rugsėjo 29 d. ir „Triukšmas“ su Adriana Knouf spalio 6 d. Ciklu siūlomos keturios skirtingos perspektyvos ir praktikos, sujungiančios kritinį kartografavimą, konceptualią analizę, mokslinius tyrimus ir meną. Kadangi ciklas sumanytas kaip kolektyvinio, bendro mokymosi procesas, pašnekovai pasidalins papildomais šaltiniais - tekstais, savo darbais ar vaizdo įrašais. Šie šaltiniai bus prieinami viso ciklo metu ČIA. 

Meninius-mokslinius tyrimus vykdantis duetas “Towards Atmospheric Care” tarp ekologės Agatos Marzecovos (Talinas) ir menininkės Hannos Husberg (Stokholmas) tyrinėja orą kaip gamtinį-kultūrinį reiškinį, besiskleidžiantį medijų technologijų ir mokslo sankirtoje. Pasitelkdamos instaliacijas, performansus, tekstų rašymą ir kritinę analizę, Agata Marzecova ir Hanna Husberg nagrinėja persiklojančias oro bei atmosferos estetikos, mokslo ir politikos ribas. Be meninių ir akademinių darbų, jos taip pat kuria post-disciplininius pedagoginius metodus - kartu dėsto miestų etnografijos kursą Estijos dailės akademijoje ir veda bendro mokymosi (ang. co-learning) seminarus, kaip Suomijos Biomeno draugijos „Dangaus lauko_užrašų laboratorija“. Jų bendradarbiavimą rėmė „Technosphere Campus“ (HKW Berlynas, 2016), „The Seed Box“ (Mistra-Formas Collaboratory, 2017), Bernadotte stipendija (Konstakademien, 2019-20), Kone fondas (2020-22) ir kelios meno rezidencijos.

Projektu „Sensing Urban Matter“ siekiama pristatyti skirtingus kūrybiškius požiūrius į miesto medžiagų kilmę, istorijas bei kaip jos mus sieja su žymiai platesnėmis ekosistemomis ir pasauliniais logistikos tinklais, kuriais cirkuliuoja ne tik materija ar žaliavos, bet ir informacija, duomenys. 2021 m. rudenį „Sensing Urban Matter“ pristatys pokalbių ciklą „Fantasies of Seamless Interoperability“, urbanistinį žygį “Kask kur stovi: kelionė per Kauno neoaplinkas” (menininkė Ivana Králíková), bet ir tinklalaides ir leidinį.

„Sensing Urban Matter“ yra „Future Architecture“ platformos ir „Europos architektūros programos 2021“ dalis, kurią bendrai finansuoja Europos Sąjungos programa „Kūrybiška Europa“, strateginis partneris Lietuvos kultūros taryba.