Beatriz Colomina - Socialinės žiniasklaidos miestas
Hello World?
Šioje paskaitoje socialinė žiniasklaida bus tyrinėjama kaip nauja urbanizmo, sugyvenimo architektūros forma. Socialinė žiniasklaida sukūrė naujos rūšies virtualų miestą, kuris perėmė daugybę tradicinio miesto funkcijų. Tai iš naujo apibrėžia ir pertvarko fizinę erdvę. Šiuo metu mes gyvename hibridinėje erdvėje tarp virtualumo ir realybės. Kaip ir XX amžiaus pradžioje pasirodant masinei žiniasklaidai, taip ir dabar, socialinė žiniasklaida perbraižo ribas tarp to, kas yra vieša, ir to, kas yra privatu, tarp vidaus ir išorės. Tai netgi daro įtaką fizinei erdvei, pastatų architektūrai ir miestams.
Paskaita yra „Pelkių paviljono“ – Lietuvos reprezentacijos 16-tojoje Venecijos architektūros bienalėje – pristatymo dalis.
Pokalbio pradžia lapkričio 24 d. 20:00 val.
Pokalbiai vyksta Nacionalinėje dailės galerijoje, Konstitucijos pr. 22, Vilniuje. Paskaita vyks anglų kalba. Renginys nemokamas.
Beatriz Colomina yra tarptautiniu mastu žinoma architektūros istorikė ir teoretikė, daug rašanti architektūros ir medijos temomis. Šiuo metu ji yra Prinstono universiteto istorijos ir architektūros teorijos profesorė. Beatriz Colomina dėsto šiame universitete nuo 1988 metų ir yra Medijos ir modernumo programos vykdančioji įkūrėja. Ši programa analizuoja tarpdisciplinines kultūros formas, kurios tapo pastebimos per pastarąjį amžių ir gilinasi į kultūros ir technologijų sąveiką. 2006-2007 metais ji kuravo, kartu su grupe Prinsotono universiteto doktorantų, parodą „Clip/Stamp/Fold: The Radical Architecture of Little Magazines 196X-197X“.
Tarp jos knygų yra Privacy and Publicity: Modern Architecture as Mass Media (1994), kuriai 1995 metais Amerikos architektūros institutas (AIA) skyrė Tarptautinės knygos apdovanojimą, ankstesnė knyga Sexuality and Space (1992) taip pat yra gavusi AIA Tarptautinės knygos apdovanojimą 1993 metais
Klausimas „Ar mes žmonės?“ yra kartu skubus ir senas. Beatriz Colomina ir Mark Wigley siūlo daugiasluoksnišką intymaus žmogaus ir dizaino ryšio tyrimą ir multidimensinį dizaino filosofijos pergalvojimą nuo pat pirmųjų įrankių ir ornamentų iki nuolatinio socialinės žiniasklaidos šurmulio. Kasdien patiriame tūkstančius dizaino elementų, kurie ne tik atsispindi išorėje, bet ir prasiskverbia į mūsų kūnus ir smegenis. Net mūsų planeta yra visiškai padengta dizainu, kaip geologiniu sluoksniu. Nebeliko jokios galimybės išvengti dizaino. Colomina ir Wigley atskleidžia dizaino archeologiją, dizaino, kuris tapo virusiniu ir didesniu už patį pasaulį. Tai apima elementus, pradedant prieš kelis tūkstantmečius ir baigiant paskutinėmis sekundėmis, išnagrinėjant unikaliai plastišką mūsų smegenų ir artefakto ryšį. Iškyla ryškus vaizdas. Tai dizainas, kas sukuria žmogų. Tai tampa būdu žmonėms užduoti klausimus ir perkurti save.
