Įviecintas veiksmas

Vieta gali būti pavadinta erdve tik tada, kai joje atsiranda žmogus. Vietoj to, kad suvoktume erdvę kaip konteinerį, talpinantį žmones ir objektus, pamąstykime apie ją kaip apie ratilus, nuvilnijančius aplink judesį, atsirančius nerimstant žmonių kūnams, žvilgsniams, mintims. Judesys ir veiksmas yra būtina sąlyga erdvei rastis.
Į paskutinę šios vasaros stotelę, Viečiūnus arba Vieciūnus (nuo dzūkiško žodžio viecinis – vietinis) „Keliaujančių architektūros dirbtuvių“ autobusiukas atvyko rugpjūčio 22 dieną. Savanoriai buvo džiugiai sutikti vietos koordinatorės Jolitos ir priglausti viešnagei naujutėliame miestelio bendruomenės centre, kur jų jau laukė būrys patrakusių vaikų.

Paisant jau nusistovėjusios KAD tradicijos, buvo pastatyta ir iš miestelio į miestelį keliaujanti žvaigždės formos palapinė – kaip ženklas, simbolinė erdvė kūrybai, dialogui, susitikimui, minčių ir patirčių apsikeitimui.
Tikroji pažintis su dirbtuvių dalyviais ir miesteliu įvyksta vaikų vadovaujamų ekskursijų metu. Aplankius Kašalyno balą, apipintą galybe siaubo istorijų, akmenis, barakus, mokyklos teritoriją su naujutėlaičiais sporto aikštynais, apleistus valymo įrenginius ir tarzankes samanynuose, buvo prieita įspūdinga erdvė, stebinanti savo dydžiu ir urbanistiniu charakteriu, vaikų vadinama laiptukais – tai sovietmečiu pradėtas ir nebaigtas statyti krepšinio stadionas – betono blokais išklota aikštė su amfiteatro tipo gigantiškais laiptais.

Grįžus iš ekskursijų ir nubraižius miestelio žemėlapį, daug diskusijų neprireikė: vaikai vieningai nusprendė, kad tinkamiausia erdvė naujoms idėjoms rastis būtent ir yra laiptukai. Iškart netrūko pasiūlymų, kaip stadioną galima būtų prikelti naujam gyvenimui: surinkti šiukšles, nukasti pridygusias žoles ir nė akimirkos nesuabejota, kad jame būtinai turi atsirasti skeitparkas. Laimingas atsitiktinumas lėmė, kad Viečiūnuose buvo ir savanoris Adomas – užkietėjęs skeiteris, turintis nemažai rampų projektavimo patirties.

Darbai prie laiptukų prasidėjo anksčiau nei planuota: kol vieni projektavo pasiūlymus, kiti griebėsi energingai kirsti, gremžti, grėbti, šluoti. Kitą dieną, apsirūpinus europaletėmis, faneros lakštais, lentomis ir kitomis medžiagomis, prasidėjo intensyvūs skeitparko konstravimo darbai. Kas nekalė ir negręžė, rūpinosi gamtiškai urbanistiniu landšaftu bei kūrė ant laiptų fasado atsirandusį piešinį: VCN Cool (reiškiantį Viečiūnai jėga). O vietoje buvusios duobės amfiteatro viršuje atsirado medinė apžvalgos aikštelė, nuo kurios atsiveria išskirtinis vaizdas į veiksmą skeitparke. Jau nuo pirmų akimirkų buvęs apleistas stadionas, virstantis patrauklia urbanistine erdve, susilaukė margos miestelio bendruomenės dėmesio: netrūko stebinčių, klausinėjančių, dalyvaujančių.

Taigi per tris dienas miestelyje atsirado urbanistinis traukos centras: betono charakteriu ir monumentaliais užrašais paženklinta, dinamiškam gyvenimo būdui kviečianti, jaunimui skirta erdvė. Ypatinga stadiono padėtis (jis statytas dauboje) izoliuoja jį nuo automobilių eismo, o aplinkinius gyventojus apsaugo nuo galimai iš jo sklindančio triukšmo.

Nors improvizuotas, uždarymo renginys buvo įspūdingas: 10-metis Skirmantas vedė ekskursiją po stadioną, iš kolonėlės aidėjo repas ir, žinoma, nuostabos šūksniai lydėjo riedlentininkų ir riedutininkų pasirodymą.
Prieš atvykstant KAD savanoriams Viečiūnai – tvarkingas Dzūkijos miestelis, jau galėjo džiaugtis nupjautomis vejomis, išgrįstais takeliais, žaidimo aikštelėmis mažiausiems ir sporto aikštynais stipriausiems. Tačiau per šias tris dienas atsirado tai, ko miestelio jaunimui trūko – tai socialinio sąlyčio erdvė, kuri kuriasi kaskart, susitinkant mažesniems ir didesniems, sportuojantiems ir stebintiems, žaidžiantiems ir besiilsintiems.

P.S. – iki KAD atsklido gandas, kad laiptukų populiarumas tik didėja.

Viečiūnai (Druskininkų r.)
2013 rugpjūčio 22-25 d.
REZULTATAS: prikelta gyvenimui nebaigto statyti stadiono erdvė: atnaujintas grindinys – dabar jis tinkamas riedlentininkams ir riedutininkams, sutvarkytas landšaftas, ant amfiteatro laiptų sukurtas monumentalus užrašas VCN Cool (žodyje Cool C – kaip pacman‘as), pastatyta apžvalgos aikštelė, sukonstruotas skateparkas: 4 rampos (kicker‘is, box‘as, funbox‘as, bank‘as), sukurta aikštelė kvadratui žaisti, atridenta ir nudažyta didžiulė universalios paskirties ritė (stalas-karstyklė), nudažyti betono blokai paversti poilsio zona. 
SAVANORIŲ KOMANDA: Aurelija Slapikaitė – Jurkonė (kuratorė), Karina Lazauskaitė, Paulina Lisevičiūtė, Goda Palekaitė, Adomas Palekas, Sigita Simona Paplauskaitė, Ema Šilauskaitė, Sandra Šlepikaitė, Audrius Žalneravičius.
VIETOS KOORDINATORĖ: Jolita Miliauskienė (Viečiūnų kaimo bendruomenės pirmininkė)
DIRBTUVĖLIŲ DALYVIAI: Arnas, Audrius, Aurimas, Deividas, Denas, Dorotėja, Edgaras, Eimantas, Eimantas, Emilija, Gytis, Greta, Gvidas, Ineta, Iveta, Kęstas, Kipras, Kornelijus, Lukas, Lukas, Martynas, Roberta, Rokas, Saidas, Samanta, Skirmantas, Soteras, Žygis.

KAD’13 – „Keliaujančios architektūros dirbtuvės“ – tai pirmas „Architektūros [vaikų] fondo“ organizuojamas didelio masto projektas, vyksiantis vasaros atostogų metu, kuriuo norima atkreipti visuomenės, ypač vaikų, dėmesį į kasdienę žmogų supančią aplinką. Projektu siekiama parodyti, kad aplinka rūpintis, ją puoselėti ir keisti galima realiomis, daug materialių ir žmogiškųjų išteklių nereikalaujančiomis priemonėmis.

„Architektūros [vaikų] fondas“ – jau trečius metus gyvuojanti savanoryste paremta “Architektūros fondo” iniciatyva, kurianti ir įgyvendinanti architektūros edukacijos programas vaikams.

Teksto autorė - Goda Palekaitė.

Nuotraukų autorė - Aurelija Slapikaitė-Jurkonė.

Projektą finansuoja ES programa „Veiklus jaunimas“ ir LR Kultūros ministerija