Aukštai palypėjęs matai labai toli, o nusileidęs prie ežero gali stebėti, kaip jis ryte garuoja, o vakare rūksta. Čia pūpso Kalvių kalvos, slaptavietės, "štabai" ir "bunkeriai". Vaikų nenuilstantis entuziazmas, juokas bei žaidimai lydėjo visą kūrybinį ir darbo procesą Kalviuose, Kaišaidorių rajone esančiame miestelyje, kur rugpjūčio 14-17 dienomis vyko “Keliaujančios architektūros dirbtuvės” – savanorių architektų organizuojamas edukacinis projektas. O Kalviuose gražu: ežeras, klasicistinė rotondinė Kalvių Šv. Antano Paduviečio bažnyčia, pastatyta 1800 m. (pirmoji tokio tipo Lietuvoje), miestelis gražiai sutvarkytas. Kyla tradiciniai klausimai: “kur?”, “ką?” ir (svarbiausia) “kodėl?” darysime.

Kalviuose subruzdėjo jaunėliai – amžiaus vidurkis 10 metų. Lyg zuikučiai su baterijomis, nepavargstantys vaikai pripildė stadiono erdvę klegesiu ir vėjo sūkuriais. Vaikams iš didmiesčių, atostogaujantiems kaime, ir vietos jaunuomenei tenka susipažinti ir pažinti vienas kitą, o šis procesas pilnas nuotykių ir veiksmo. Po žaidimų iškyla pirmoji dilema – kur statyti projekto palapinę. Nors vaikus, ištarus mokyklos vardą vasaros metu, nupurto šiurpuliukai, visi drauge nusprendėme, kad Kalvių mokykla su stadionu yra nuostabios gamtos apsuptyje su puikiu kraštovaizdžiu, išsidėsčiusi per tris terasas. Čia palapinė garbingai iškyla – matoma nuo kito Kalvio ežero krašto ir išdidžiai atlaiko visus vėjus ir kaitras.

Palindę po šešiakampe palapinės žvaigžde, su vaikais piešiame žemėlapius ir išjudam apžvelgti pasislėpusių miestelio lobynų. O jų apstu: ežero sąnašų sala, senos fermos, karjeras, maža balutė medžių apsuptyje, kurioje gyvena vienas karpis… Bet geriausia ten, kur esame mes: apsižiūrime aplink ir čia pat atrandame dvi įspūdingas erdves: seną rūsį, apaugusį žolynais ir tapusį nedideliu kalneliu, bei medžių paunksnę – “bunkerį”.

Su gyventojų pagalba surinkę senų ventiliacijos vamzdžių, keletą medinių palečių ir krūvą lentelių, vis pasižaisdami pradedame gaminti "bunkerį su periskopu" ant kalnelio. Vieni kalė, kiti dažė, treti bėgiojo nuo grąžto prie švitrinio popieriaus. Pasilakstydami ir pasilaipiodami, pasipykdami ir susitaikydami. Galiausiai iš šio zurzalyno gimė namelis su periskopu ir čiuožykla. Vaizduotės nestokojantiems statinys tuoj pat pavirto traukinuku ant bėgių su kaminu, pakrikštytas "Kalviaskopu". Dabar kiekvienas gali palįsti po stogu ir, sukdamas buvusį skalbimo mašinos būgną, stebėti ežerą tarsi nuotraukoje. O vyresnieji gali šalimais prisėsti ir gėrėtis vakaro saulėlydžiu.

Kol ant šio kalnelio išmėgini naujai sukonstruotą suolelį, net neįtari, jog kitoje žaidimų aikštės pusėje esančioje medžių tankmėje vyksta intensyvus veiksmas. Ten vaikai karstosi, kopinėja, laipioja, sūpuojasi, šokinėja nuo virvių ir sūpynių. Po tokios mankštos dribteli ant šieno prikimšto maišo ir pasiilsi. Suvalgo obuolį, o graužtelį išmeta į šiukšliadėžę, kurią gamino bent pusė dirbtuvėlių dalyvių. Vieni dažė, kiti kalė, treti skaičiavo, kiek kokių lentelių reiks. Ši konstrukcija raudonai žydra spalva iš tolo subtiliai išduoda, kad tankmėje slepiasi žaidžiantys ir obuolius valgantys vaikai.

Kai veiksmas nurimsta, o vaikai užmiega, "štabas" nuo kalnelio palinki "bunkeriui" saldžių sapnų, ir taip, žvelgdami vienas į kitą, laukia kito ryto, kada nepailstantys mažieji subruzdės ir vėl nenustygs vietoje iki kito vakaro.

Kalviai (Kaišiadorių r.)
2013 rugpjūčio 14-17 d.
REZULTATAS: „Štabas“: žaidimų namelis su „Kalviaskopu“, šiuožykla ir suoliukas. „Bunkeris“: virvės laipiojimui, sūpynės, kopėtėlės, sėdmaišiai iš šieno, staliukas ir šiukšlių dėžė.
SAVANORIŲ KOMANDA: Karolina Štreimikytė, Algimantas Grigas, Mantas Timaitis, Goda Galdikaitė, Julija Gulbinovič, Viktorija Baliukonytė, Rūta Jakštaitė, Michail Vereško.
VIETOS KOORDINATORĖ: Lina Brazionienė.
DIRBTUVĖLIŲ DALYVIAI: virš 20 vietinių ir atostogauti atvykusių nerimstančių vaikų.

KAD’13 – „Keliaujančios architektūros dirbtuvės“ – tai pirmas „Architektūros [vaikų] fondo“ organizuojamas didelio masto projektas, vyksiantis vasaros atostogų metu, kuriuo norima atkreipti visuomenės, ypač vaikų, dėmesį į kasdienę žmogų supančią aplinką. Projektu siekiama parodyti, kad aplinka rūpintis, ją puoselėti ir keisti galima realiomis, daug materialių ir žmogiškųjų išteklių nereikalaujančiomis priemonėmis.

„Architektūros [vaikų] fondas“ – jau trečius metus gyvuojanti savanoryste paremta “Architektūros fondo” iniciatyva, kurianti ir įgyvendinanti architektūros edukacijos programas vaikams.

Projektą finansuoja ES programa „Veiklus jaunimas“ ir LR Kultūros ministerija