Rugsėjo 29 d., ketvirtadienį, Viešųjų erdvių kongreso lankytojai susipažins su architekte, Het Nieuwe instituto Tyrimų ir plėtros departamento vadove Marina Otero Verzier iš Nyderlandų. Ji skaitys pranešimą „Tirpstančios institucijos“ ir dalinsis idėjomis kongreso atidarymo diskusijoje „Muziejaus vaidmuo įtinklintoje visuomenėje“, vyksiančioje „Žalgirio arenos“ amfiteatro salėje, Kaune.

Marina Otero Verzier kartu su kitais keturiais architektais, kuratoriais bei akademikais suvienijo jėgas ir įkūrė kolektyvą „After Belonging“, kuris kuruoja šiuo metu vykstančią Oslo architektūros trienalę. Grupę vienija bandymas įvardyti architektūrines struktūras, kurios apsprendžia šiuolaikines žmonių buvimo bei gyvenimo kartu formas. Su tuo susijęs ir dviejose parodos dalyse keliamas klausimas – ką šiandien reiškia būti namuose?

„Kartu su ant tavo sofos miegančiu nepažįstamuoju; saugojimo kameroje surikiuotose dėžėse; informacijos, kuria dalijamės debesyje, apsuptyje; perėjus muitinės patikrą oro uoste; ten, kur leidžia būti tavo pasas – šiandien „būti namie“ reiškia daugybę skirtingų dalykų. Šis neapibrėžtumas galioja tiek buitinei aplinkai, tiek šalių sienomis apibrėžiamoms erdvėms, pavaldžioms šiuolaikiniams cirkuliacijos režimams. Globali žmonių, informacijos ir prekių cirkuliacija palieka mus pasimetusius – kur ir kam mes priklausome ir kas priklauso mums“, – klausia Oslo architektūros trienalė.

Visgi ne tik žmonės, bet ir institucijos tampa nomadiškomis, keliaujančiomis. Šį procesą Marina tyrinėjo savo teoriniame darbe pavadinimu „Tirpstančios institucijos“. Tyrimo centre – dviejų didžiųjų kultūrinių institucijų – Pompidou centro ir Guggenheimo fondo – 2011 m. įkurti projektai: Mobilusis Pompidou centras ir BMW Guggenheimo laboratorija. BMW Gugenheimo laboratoriją sukūrė jaunų architektų iš Tokijo „Atelier Bow-Wow“ studija. Tai lengva anglies pluošto struktūra, kuri adaptuojama konkrečioms vietovėms – per 6 metus laboratorija užsibrėžė aplankyti 9 didžiuosius pasaulio miestus. Mobilusis Pompidou centras – taip pat lanksti ir laikina struktūra, tačiau skirtingai nuo laboratorijos, ji apsiribojo vienos šalies – Prancūzijos – miestais. Įkvėptas cirko, mobilus Pompidou muziejus susideda iš trijų deimanto formos palapinių, kurios lengvai išlankstomos ir sulankstomos. Struktūra aptraukta vandeniui nepralaidžia medžiaga. Jos spalvos atkartoja originalius vėlyvojo modernizmo muziejų eksterjerus.

Mobilusis Pompidou centras pagrįstai gali būti vadinamas „pirmuoju pasaulyje mobiliuoju muziejumi“, kadangi keliais mėnesiais anksčiau atsidariusi BMW Guggenheimo laboratorija buvo pristatoma ne kaip muziejus, o kaip „idėjų kalvės, viešojo forumo ir bendruomenių centro kombinacija“. Abi šias institucijas sieja noras pakeisti, perdirbti ne erdvę, bet žmones. Visgi tokia iniciatyva ne visur buvo sutikta palankiai.

Daugiau apie tai bus galima išgirsti rugsėjo 29 d. Marinos O. Verzier pranešimo „Tirpstančios institucijos“ metu Viešųjų erdvių kongreso atidarymo diskusijoje Kaune. Registracija į renginį: www.scienceisland.eventbrite.com

Renginį organizuoja Vytauto Didžiojo universitetas (Lietuva), „Jutempus“ tarpdisciplininio meno programa (Lietuva), tyrimų platforma „Balticada“ (Lietuva), dalyvaujant Masačiusetso technologijos instituto Meno, kultūros ir technologijų programai (JAV). Koncepcija: Nomeda Urbonienė (Norvegijos mokslų ir technologijos universitetas, Norvegija), Gediminas Urbonas (MIT Meno, kultūros ir technologijų programa; Kembridžas, JAV). Redagavimas: Ann Lok Lui (Čikagos instituto Meno mokykla, JAV), Jonathan Crisman (Kalifornijos universitetas, JAV).

Kongreso rėmėjai: Lietuvos Respublikos Kultūros ministerija, Lietuvos kultūros taryba, Lietuvos mokslo taryba ir Jungtinių Amerikos Valstijų ambasada Vilniuje. Informacinis partneris – 15min. Partneriai: Nacionalinė dailės galerija, Valstybės pažinimo centras, Doxa, Architektūros fondas, Lux Express.