Gražus – negražus? Vertingas – bevertis? Yra – nėra?

 

Tai paroda apie socialistino modernizmo architektūrą ir jos vertę. Apie pastatus, kurie tampa pastebimi tik juos nugriovus ar prastai renovavus. Apie pastatus, kurių grožio nepastebi dažnas praeivis. Tai lyg prastos kilmės gražuoliai. Ar tai nostalgija? Ar tai socializmo griuvėsių romantika? Ar gali būti, jog šiais vaizdais stengiamasi pagauti praeitį, siekiant ją atgaivinti tam, kad ateitis būtų kitokia?

 

Architektas ir fotografas Norbert Tukaj vėlyvojo sovietmečio architektūrą mato kaip kūrybinį pavyzdį ir paveldą: „Į socmodernizmo architektūrą žvelgiu kaip į įkvėpimo šaltinį, kaip į kokybiškos architektūros realizacijos ir laisvės išraiškos fenomeną to laiko vyravusios ideologijos kontekste“. Neabejodamas modernizmo architektūros verte šiandien ir ateityje, fotografas fiksuoja pastatą, aplinką ir detalę, siekdamas atskleisti architektūros grožį.

 

Ši paroda tęstinio yra projekto „XX a. pab. – XXI a. pr. vertingos architektūros Lietuvoje sąrašas“ dalis.

 

Parodos atidarymas

GRUODŽIO 11 d. 19 val. Šiuolaikinio meno centre (Vokiečių g. 2) antro aukšto hole.

 

Prieš parodos atidarymą 

GRUODŽIO 11 d. 18 val. Šiuolaikinio meno centro skaitykloje vyks diskusija

„Reikėjo vakar. Socmodernizmo architektūros vertės ir išsaugojimo galimybės“

Diskusijoje dalyvauja: 

Martynas Mankus, architektas, projekto vadovas

Mindaugas Statulevičius, Lietuvos nekilnojamojo turto asociacijos direktorius

Darius Žakaitis, Rupert ir Vilnius Tech Park steigėjas

diskusiją moderuoja architektūros istorikė Marija Drėmaitė ir leidėja Ūla Ambrasaitė

 

Socialistinio modernizmo architektūrinio palikimo klausimas šiandien tampa vis aktualesnis. Keičiasi pastatų paskirtis, juos tenka renovuoti, šiltinti, rekonstruoti. Koks nekilnojamojo turto (NT) vystytojų ar investuotojų, naujųjų modernizmo pastatų savininkų, požiūris į architektūrinę vertę? Kiek ji lemia apsisprendžiant investuoti ar įsigyti pastatą? Miestų centrinėse dalyse esantys pastatai visų pirma patrauklūs dėl lokacijos ir ploto nuomos kainos. Ar jai gali turėti pridėtinės vertės vertingų architektūrinių savybių išsaugojimas?

 

Ar Kultūros paveldo departamento Nekilnojamųjų kultūros vertybių registras iš esmės sprendžia problemą? Ar yra kompleksiniai socmodernizmo pastatų vertės nustatymo kriterijai ir ar būtinai vertingas pastatas turi būti minėtame Registre? O gal Registras sukuria problemas verslui įveiklinti vertingus pastatus?

 

Gera architektūra ir dizainas formuoja žmonių judėjimą, jų įpročius, padeda efektyviausiai išnaudoti plotą, kuria pastato veiklos pobūdžiui tinkamiausią erdvės pojūtį. Iš esmės to paties siekia ir užsakovai arba nauji NT savininkai ir investuotojai. Šiandien architektų bendruomenė džiaugiasi buvusių Ryšių ministerijos rūmų sėkminga renovacija. Naujų savininkų ar naujo pritaikymo dar laukia Centrinis paštas, Sporto rūmai ir daugelis kitų svarbių socmodernistinės architektūros pavyzdžių. Kas leistų užtikrinti visų pusių interesus - tiek architektūros verčių saugotojų, tiek investuotojų, tiek visuomenės? Su kokiais iššūkiais NT vystytojai ir investuotojai susiduria įsigydami į NKV registrą įtrauktą pastatą?

 

 

Projekto vykdytojas:

Lietuvos architektų sąjunga

 

Projekto partneriai:

Lietuvos architektų rūmai 

Valstybinė kultūros paveldo komisija

Šiuolaikinio meno centras

Vilnius Gedimino technikos universitetas

Vilniaus universiteto Istorijos fakultetas

Architektūros fondas

 

Projekto rėmėjas:

Lietuvos kultūros taryba