Sėkmingai užsiprenumeravote naujienlaiškį
<

Jonas Minkevičius, Algirdas Kaušpėdas, Audrys Karalius - DISIDENTIŠKUMO SĄLYGOS/SCENARIJAI LIETUVOS ARCHITEKTŪROJE

DISIDENTIŠKUMAS ARCHITEKTŪROJE

14
KOV 2013
Kuo pokalbis įkvepiantis?


Pokalbio moderatorė:
MARIJA DRĖMAITĖ


Šiame pokalbyje bus svarstomi disidentiškumo veiksmai Lietuvos architektūroje. Du architektai ir architektūros istorikas pristatys įvairiapusiškas patirtis bei įžvalgas apie architektūroje ir urbanistiniame planavime vykusius procesus, susijusius su ekstremaliais politiniais ir socialiniais pokyčiais sugriuvus komunistinei santvarkai ir Lietuvai atgavus nepriklausomybę bei šiek tiek vėliau, pasikeitus vertybėms ir ekonominiams interesams neoliberalios rinkos sąlygomis.

Prof. Jonas Minkevičius pasakos apie daugeliui nežinomas ir marginalines architektūrines praktikas Lietuvoje, kurios drąsiais ir kūrybingais veiksmais prisidėjo prie devintajame dešimtmetyje įvykusių politinių permainų, valstybinių architektūros institucijų išardymo ir bendrai architekto profesijos permąstymo.

Algirdas Kaušpėdas, metęs darbą valstybiniame Architektūros institute, įkūrė roko grupę „Antis“. Nepaisant šlovės, Dainuojančios revoliucijos metu jis vėl grįžo prie savo profesijos, siekdamas suteikti architektūrinę formą naujai besiformuojančiai nekilnojamojo turto rinkai.

Audrys Karalius – architektas, devyniasdešimtųjų pradžioje įnešęs pokyčių architektūrinėje praktikoje ir užsiėmęs leidyba apie kritinius architektūros aspektus Lietuvoje. Vienas pagrindinių jo interesų yra aktualizuoti architektūros vietą pilietiniuose procesuose. Pastaruoju metu jo kritinė nuomonė skatina permąstyti „namą“, kaip galimą pokyčių įrankį.

PAŠNEKOVAS
Prof. Jonas Minkevičius, Algirdas Kaušpėdas, Audrys Karalius
Kuo pašnekovas išskirtinis?

Prof. Jonas Minkevičius
architektūros istorikas (Kaunas)

Archit. prof. h.m.dr. ; LR vyriausybės kultūros ir meno premijos laureatas; Lietuvos valstybinės premijos laureatas (už knygą "Lietuvių  liaudies architektūra" 2t.);
Architektūros riterio ordinas, ateitininkas pogrindininkas, partizanų draugas, daugelio knygų apie architektūrą ir meną autorius ir bendraautoris, personalinių dailės parodų dalyvis; grožinės literatūros kūrėjas; už savo disidentiškumą sovietinės okupacijos metais nukentėjęs.


Algirdas Kaušpėdas

(Vilnius)

Architektas, muzikantas, roko grupės "Antis" lyderis, Vilniaus miesto Garbės pilietis.


Audrys Karalius
architektas (Kaunas)

Atsisakė lietuviškos branduolinės bombos sukūrimo projekto ir visas jėgas skyrė Architektūros, kaip antropomorfologinio instrumento analizei bei perspektyviausios Europos tautos apginklavimui strateginiais tikslais. Domisi viskuo, kas yra gražu ir naudinga Lietuvai. Baigė Architektūros fakultetą VISI (dabar VGTU). Nepaisant to, vis tiek skaito ir rašo.


Pokalbio moderatorė:
Marija Drėmaitė
architektūros istorikė (Vilnius)


POKALBIS VYKS LIETUVIŲ KALBA, NACIONALINĖJE DAILĖS GALERIJOJE (NDG), KONSTITUCIJOS PR. 22, VILNIUJE, POKALBIŲ PRADŽIA 20 VAL., RENGINIAI NEMOKAMI. POKALBIAI FILMUOJAMI, VIDEO ĮRAŠAI TITRUOJAMI LIETUVIŠKAI ARBA ANGLIŠKAI IR TALPINAMI WWW.ARCHFONDAS.LT.

REKOMENDUOJA SKAITYTI
Kodėl verta skaityti?

Šventoji sesuo M. Faustina Kowalska
Dienoraštis. Dialogo kultūros institutas, 1995

Sukrečianti, pagarsėjusi pasaulyje, knyga. Joje buvusi Vilniaus vienuolė (m.1938m), dabar šventoji Faustina, atskleidžia savo tiesioginius pokalbius su pačiu Viešpačiu Jėzumi, pagal Jo nurodymą pasirūpina Dievo Gailestingumo kulto įsteigimu,  Jo paveikslo, kaip ji pati matė, tapyba (dabar Vilniaus Dievo gailestingumo bažnyčioje). Ši knyga iš esmės pagilina suvokimą apie mūsų egzistencijos Prasmę ir Tikslą.



Danielius Dalba & kitos istorijos
Kristina Sabaliauskaitė
Baltos Lankos, 2012

Šioje knygoje susipažįstame su kitokia, dar nematyta Kristina Sabaliauskaite. Dabartinio gyvenimo realijos, kasdienio stiliaus dialogai, šiuolaikinis slengas kūrinyje pinasi su preciziškais nesenos praeities gyvenimo epizodais.


Dzenas ir lanko menas
Eugen Herrigel
Baltos lankos, 2012

XX a. vokiečių filosofas, remdamasis asmenine patirtimi, lakoniškai apibrėžia meno prigimtį, prasmę ir misiją iš ne eurocentristinių pozicijų. Kažkada Gintaras Beresnevičius patarė dzeną studijuoti kartu su senąja lietuvių panteistine visata, kad geriau pastarąją suprasti. Seku Meistru, rekomenduoju tai ir kitiems...

>