DONATAS BALTRUŠAITIS - 12 URBANISTINIŲ STRATEGIJŲ
BENDRADARBIAVIMO ERDVĖS MIESTE
Urbanistiniai ypatumai, inovacijos ir tendencijos. Kaip tobulinti XXI a. miestus bei jų erdves, kad būtų išsaugota istorija bei sukurta nauja tapatybė? Pranešime bus pristatomos 12 inovatyvių urbanistinių strategijų, steigiančių tvarų ir kūrybingą miestą. Pagrindinė tokios veiksenos varanti jėga – bendruomenių aktyvizmas. Kalbėtojas pateiks pavyzdžių iš Belgijos urbanistinio planavimo sistemos, tvarumo kompaso metodikos bei asmeninės profesinės praktikos.
Paradoksalu, bet kuriant tvaresnį bei išmanesnį miestą reikia sugrįžti prie miestų augimo tradicijų. XX a. tendencija, pridariusi daug žalos, stabdžiusi natūralų miestų augimą yra nekeičiami ir netikslinami urbanistiniai miestų planai. Tad svarbiausia šių dienų urbanisto užduotis – skirtingų interesų derinimas, bendradarbiavimas, urbanistinių strategijų taikymas, planavimo procesų valdymas bei miestų kūrimas tarsi žaidžiant smagius strateginius žaidimus.
Pokalbis lietuvių kalba vyks 2016 m. spalio 17 d., pirmadienį, VDU Mokslo ir studijų centre, Putvinskio g. 23, Kaune.
Pokalbio pradžia: 19.00.
Renginys nemokamas.
Donatas Baltrušaitis yra architektas-urbanistas, inovatorius, įkūręs urbanistikos tyrimų platformą BAU. Jis taip pat yra nepriklausomas projektų ekspertas urbanistikos biure BUUR bei organizacijų ISOCARP (Tarptautinė miestų ir regionų planuotojų draugija) ir „Lithuanian Network for Urban Innovation“ narys. Donatas baigė architektūros bakalauro studijas Vilniaus Gedimino technikos universitete bei Delfto technikos universitete (Nyderlandai) gavo magistro cum laude laipsnį, apsigynęs darbą miestų savi-organizacijos tema. Jis taip pat yra Arno Dineikos stipendijos laureataDonatas mano, kad be mokslinių tyrimų inovacijos neįvyksta ir jos yra vienintelis projektavimo įrankis, atveriantis naujas galimybes miestų evoliucijai. Jis taip pat yra strateginių miesto planavimo žaidimų kūrėjas ir taikytojas, mokslo publikacijų miestų ekonomikos temomis autorius ir bendraautoris. Vienas svarbesnių jo straipsnių „XXI a. architekto kondicija“ publikuotas žurnale „Archiforma“.
Stiprėjant pilietinei ekonomikai, šioje knygoje teigiama: „Tas, kuris yra atviras, yra taip pat ir socialus“. Būtina analizuoti finansinės krizės pasekmes ir žvelgti į kontekstualios aplinkos ir socialinių pokyčių erą. Kolektyvinės sąmonės diskursas siekia dalintis nuosavybės teisėmis – vis daugiau socialiai orientuotų urbanistų trokšta kurti stiprią, tvarią ir besąlygiškai į aplinką atsižvelgiančią ekonomiką. Bendruomenių verslumo iniciatyvos yra neatsiejamos nuo pasaulio kultūrinių tendencijų, kuriančių atsparesnę finansinėms krizėms ekonomiką. Knygoje pristatomi 25 projektų pavyzdžiai, steigiantys pilietinę ekonomiką. Joje remiamasi moksliniais tyrimais, taktinio urbanizmo, bendruomenių aktyvizmo bei minios finansavimo modeliais. Ši knyga yra tarsi verslaus ir inovatyvaus architekto-urbanisto Biblija.
