Kai Švedijos Karališkasis meno institutas 2016 m. nusprendė persikelti į milžinišką tuščią pašto pastatą Tomteboda Stokholmo pakraštyje,  Tatiana Letier Pinto – brazilų architektė ir tyrėja – sužinojusi tokį universiteto sprendimą, sumanė šį procesą panagrinėti giliau. Naudodama vizualinį paveldo žymėjimo metodą ji atnarpliojo pastato atmintį ir istoriją, savininkų keitimosi vingius, kas galų gale ją atvedė iki „Blackstone“ ir tuomet dar tik kandidato į JAV prezidentus Donaldo Trumpo, o tai lėmė universiteto apsisprendimą į šį pastatą neįsikelti. Pasak Tatianos, ši pastato istorija ir politinės bei finansinės ko-priklausomybės dar kartą primena, jog į architektūrą negalima žiūrėti vien tik kaip į objektą, formą ir medžiagas, tai kur kas daugiau. Architektūra gali būti panaudota pelnui, politiniams siekiams,ideologijai ir propagandai, ir žinodami tai, architektai negali būti naivūs – siekdami būti socialiai atsakingi, jie turi gilintis į pastatų politinę reikšmę.

Tomteboda tyrimui pasitelktas vizualinio paveldo žymėjimo metodas buvo naudojamas ir Vilniaus koncertų ir sporto rūmų tyrinėjimui dedikuotose kūrybinėse dirbtuvėse Vilniuje „Mapping Heritage“, kurias kuravo Tatiana kartu su architektu, multimedijos žurnalistu Benu Gerdžiūnu. Nors su šiuo pastatu nėra akivaizdžiai sietinų kontraversiškų finansinių ryšių, pastatas byloja apie įvairias traumas – nuo Holokausto, iki sovietų okupacijos. Vėliau po truputį iręs pastatas atspindėjo ir audringą laikotarpį po nepriklausomybės atkūrimo, kurio aiškių paveldo ir komercinių interesų persipynimo atomazgų nematyti iki šiandien. Pasak Tatianos, nors galimai Vilniaus koncertų ir sporto rūmų likimas jau nuspręstas, istorinių pastatų ateitį nuolat formuoja visuomenėje vykdomos diskusijos. Pasiūlymai gali keistis ar būti atšaukti, nes bet kuris pastatas gali būti rekonstruotas ar nugriautas. Tai niekada nesibaigianti diskusija ir tai gali tapti dar vienu ilgos pastato istorijos skyriumi.

Mikroparodoje „Mapping Heritage“ ir kviečiame susipažinti su Tatianos plėtojamu metodu, Tomteboda tyrimu ir Vilniaus koncertų ir sporto rūmų istorijų žemėlapiu. Parodą iki sausio 11 d. galite aplankyti kultūros komplekse Sodas 2123 ir virtualiai.

apie „Building Narratives“

Mikroparodų serijoje pristatome kūrinius, gimusius Architektūros fondo plėtotos programos „Building Narratives“ metu 2019–2020 m. „Building Narratives“ programoje dalyvavę kūrėjai tyrinėjo architektūros ir pasakojimo santykius, kuomet pastatus formuoja ne tik tradicinės medžiagos – dabar ne mažiau svarbiu fizinės erdvės konstravimo elementu tampa pasakojimai. Nesvarbu, ar jie yra sukurti vardan viešųjų ryšių ar susiformavę savaime, pasakojimai kuria mūsų požiūrį į aplinką. Girdėdami, skaitydami ar dėliodamiesi juos iš fragmentų galime nuspręsti ar mus supanti aplinka yra gera, naudinga ir graži. Tuo pačiu metu, naujų pasakojimų atsiradimas gali pakeisti seniai suformuotą požiūrį į aplinką. Tai kas anksčiau buvo netinkama, gali tapti naudinga, kas buvo negražu, gali pasirodyti patrauklu – visa tai gali įvykti be jokių fizinių pokyčių.  Naujas pasakojimas transformuoja architektūrą, todėl tampa ypač svarbu suprasti, kaip skirtingi kalbėjimo apie architektūrą būdai gali formuoti jos ateitį. Programos „Building Narratives“ metu Architektūros fondas siekė atrasti autentiškus ir asmeniškus pasakojimus bei paskatinti kūrėjus įsitraukti juos kuriant. Programa apjungė Architektūros fonde vykusius projektus ir jų metodus, ieškant bendrų vardiklių tarp tinklalaidžių ir publikacijų platformos „Aikštėje“ ir programoje dalyvavusių Future Architecture platformos kūrėjų.

Building Narratives programos Future Architecture platformoje dalyviai: Goda Verikaitė, Povilas Jankūnas, Sonja Lakič, Tatiana Letier Pinto, Benas Gerdžiūnas, Un-War Space Lab, Will Jennings. Programos kuratoriai: Andrius Ropolas, Indrė Ruseckaitė, Justinas Dūdėnas, Sandra Šlepikaitė. Mikro parodų kuratoriai: Indrė Ruseckaitė ir Justinas Dūdėnas 

„Building Narratives“ yra ir Future Architecture platformos ir Europos architektūros programos 2020 m. dalis. Programą ko-finansuoja Europos sąjungos programa Kūrybiška Europa. Strateginis partneris – Lietuvos kultūros taryba. Partneris – Kaunas 2022 programos „Modernizmas ateičiai“ ir „Visi kaip vienas“.