LIETUVOS MODERNIZMAS EUROPOS ARCHITEKTŪROS KONTEKSTE

Trys dienos veiksmo miegančiuose rajonuose

Lapkričio 8d. nuo 9 val., Lazdynų „Minties“ gimnazijoje, Erfurto g. 23, Vilniuje

Mokslo konferencija organizuojama siekiant sutelkti bendrai diskusijai skirtingų sričių modernizmo architektūros tyrėjus, kūrėjus, kultūrinių iniciatyvų autorius.
Modernizmo epochoje Lietuvos architektūra patyrė keletą esmingai skirtingų laikotarpių. Dauguma tyrėjų sutaria dėl dviejų esminių modernistinės architektūros etapų – XX a. I p. (tarpukario modernizmas) ir XX a. II p. (sovietinis modernizmas). Tačiau dėl laikmečio pradžios ir pabaigos bei detalesnės periodizacijos, skirtingų meninių tendencijų identifikavimo ir teorinio apibrėžimo tyrėjų tarpe nėra vieningos nuomonės. Viliamasi, kad dalykinė diskusija gali padėti spręsti šiuos ir kitus tyrimų metodologinius klausimus.
Platėjantis modernizmo architektūros tyrimų laukas nevienodai aprėpia skirtingų kultūrinių tradicijų paveldą (pavyzdžiui, Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos tarpukario modernizmas). Lokalių tyrimų gausėjimas palaipsniui užpildo naujosios architektūros istorijos spragas. Tačiau stinga fundamentinių tyrimų, kuriais šalies architektūrinis paveldas būtų integruotas į tarptautinius architektūros procesus.
Skirtingų laikmečių ir kultūrinių tradicijų modernistinės architektūros pavyzdžiai šiandien turi kultūros vertybės statusą. Tačiau dažnai kyla abejonių dėl vertingųjų savybių nustatymo metodų, objektams taikomos teisinės apsaugos pobūdžio. Dalis laikmečio architektūrinio paveldo dėl funkcinio pobūdžio ar meninių sprendimų yra svarbūs vietos ar profesinėms bendruomenės, liudija reikšmingus istorinius įvykius. Mokslininkų dėmesys sąlyginai jauno paveldo grupės saugojimo ir naudojimo problemoms ilgainiui gali peraugti į artikuliuotą paveldo tvarkybos strategiją.
Dėl sociokultūrinių pokyčių dalis modernizmo epochos paveldo nebeatitinka šiandieninių ekonominių, technologinių ar funkcinių poreikių. Todėl pastatai griaunami, rekonstruojami, apleidžiami. Taigi išskirtinai svarbu sistemiškai svarstyti modernistinės architektūros kaitos rezultatus, diskutuoti apie galimas šių objektų ateities perspektyvas.
Konferencija vyks Vilniaus „Minties“ gimnazijoje (http://www.minties.vilnius.lm.lt/?page_id=43), 1974 m. pastatytoje pagal architekto Česlovo Mazūro projektą. Jauno architekto suprojektuota – tuo metu 40-oji vidurinė – mokykla buvo netipinė. Laisvo planavimo, sudaryta iš keturių dviaukščių mokymo blokų ir jungiamojo triaukščio bendrųjų patalpų bloko, išdėstyta terasomis – tuo ji skyrėsi nuo iki tol įprastų stačiakampių koridorinės sistemos daugiaaukščių mokyklų. Iš atskirų korpusų sudarytą mokyklos tūrį padiktavo didelio nuolydžio reljefas. Tiek dėl erdvinio sprendimo, tiek dėl plano struktūros, tiek ir dėl originalaus raudonų plytų ir eksponuojamo betono fasado mokykla tapo išskirtinė. Už originalų ir su aplinka derantį projektą autorius buvo apdovanotas VLKJS CK premija, o išskirtinės mokyklos erdvės ir aplinka tapo kelių sovietmečio  filmų siužeto aikštele (http://www.youtube.com/watch?v=M9rHigJTCoQ; http://www.youtube.com/watch?v=kKZUmg_wny8)

Konferencijos programa:

9.00–9.15 ATIDARYMAS.
•           VGTU Mokslo prorektorius habil. dr. prof. Antanas Čenys
•           VGTU Architektūros fakulteto dekanas prof. dr. Rimantas Buivydas
•           Lazdynų seniūnė Daiva Mikulskienė
•           Minties gimnazijos direktorė Teresa Sakalauskienė

9.15–10. 35 I sesija: TARP NOSTALGIJOS IR KRITIŠKUMO
pirmininkauja Marija Drėmaitė
•           Julija Reklaitė. Gintaro inkliuzai. Naršant modernizmo architektų asmeninius archyvus
•           Indrė Ruseckaitė. Karoliniškės sniego gaublyje arba Keturios nostalgijos kosminiam miesteliui
•           Viltė Janušauskaitė. Kritika tampa nostalgija: oficialiojo diskurso percepcijos Lazdynuose
•           Liutauras Nekrošius. Architektūra kaip meno kolekcija. Palangos modernizmo atvejis
10.35–10.50 Diskusija
10.50–11.10 Kavos pertrauka

Programa:

19:00 Dalyvių prezentacijos (išvardintos pasirodymo eilės tvarka):

*Gintaras Čaikauskas / architektas / SANTARIŠKĖS: D.N.R.

*Rūta Makutėnaitė / architektė / STUDENTŲ MIESTELIS VILNIUJE: NEATRASTOS IR PRARASTOS VU VERTINGOSIOS SAVYBĖS

*Matas Šiupšinskas / architektas / NUO DOM KOMMUNA IKI ŠEŠKINĖS VISUOMENINIO CENTRO, ARBA KAIP UTOPIJA NEVIRTO REALYBE

*Aistė Galaunytė / architektė / POST vs. MODERN. ŽODŽIŲ MŪŠIS

*Justinas Dudėnas / architektas / VIENO TILTO IDĖJA

*Raimundas Urbakavičius / fotografas / -‘-‘-‘-‘-

*Karolina Jakaitė / dizaino tyrėja / KONSERVAI IR SALDAINIAI

*Mindaugas Reklaitis / architektas / ĮSISAVINK KAIMYNĄ

 20:00  Klausimai, atsakymai, diskusija

plačiau apie renginį:

Žmogau, 

Ar pastebėjai, kad modernizmo tema pasiekė savo zenitą? Regione gausu parodų, analizuojančių architektūros, dizaino, meno paveldą ir raiškos formas, rengiami leidiniai, šaukiamos konferencijos*. Modernizmas, kaip reiškinys, gyvenimo būdas ir forma taip pat tapo vartojimo objektu. O gal pats modernizmas, kaip palikimas, vartoja mūsų dėmesį ir laiką? 

Sutik, ne visos temos gali būti aptartos ir išsemtos akademinio pranešimo forma. Todėl, atėjo metas pakalbėti atvirai, paprastai ir žaismingai apie tai, kaip gali būti ir yra vartojamas modernizmas. Konferencijos* - Lietuvos modernizmas Europos architektūros kontekste - išvakarėse organizuojamoje Pecha Kucha**  naktyje, kviečiame pasisakyti tave ir visus architektūros, dizaino, meno tyrėjus bei lauko stebėtojus, filmų žiūrėtojus ir fotografus, socialinių akcijų provokatorius ir tiesiog vartotojus. Turi minčių? Turi pastebėjimų? Turi nematytos arba iki kaulo įgrisusios medžiagos?

ATEIK: lapkričio 7 dieną, 19 valandą į K-LAB (Karoliniškių architektūros laboratorija), L. Asanavičiūtės g. 46, Vilniuje

PASISAKYK IR IŠKLAUSYK!

* nacionalinė mokslo konferencija Lietuvos modernizmas Europos architektūros kontekste  organizuojama VGTU ir  Architektūros fondo, vyks lapkričio  8 dieną, Minties gimnazijoje, Erfurto g. 23, Vilniuje.

** Pecha Kucha  – tai pristatymo forma, padedanti kūrybinius sumanymus pristatyti greitai, informatyviai ir patraukliai. Pavadinimas „Pecha Kucha“ yra kilęs iš japonų šnekamosios kalbos ir reiškia „trumpas kalbėjimas“. Pecha Kucha esmė – glausti, įdomūs pristatymai, pateikiami vieno vakaro metu neformalioje aplinkoje. Siekiant užtikrinti šios sistemos veiksmingumą, sukurtas aiškus ir griežtas 20×20 Pecha Kucha formatas. Tai reiškia, kad kiekvienam pranešėjui skirta 20 rodomų skaidrių ir 20 sekundžių kiekvienai skaidrei apibūdinti. Taigi, kiekvieno pranešėjo temos pristatymas trunka 6 minutes 40 sekundžių. 

Iliustracija iš http://www.flickr.com/photos/ltsr/