Leidinio „Vilnius 1900–2012. Naujosios architektūros gidas“ pristatymas 2011 m. gruodžio 14 d. (trečiadienį) 18 val. Šiuolaikinio meno centro skaitykloje.

Vilnius per 112 metų nuolat kito. Galbūt nepaliaujama transformacija yra šio miesto išskirtinis bruožas, verčiantis į jį sugrįžti tiek čia gimusįjį, tiek svečią? O kaip būtent keitėsi miesto architektūra? Kas lėmė, kad architektūrinis miesto veidas, kurį matome šiandien, yra būtent toks?
Vartant neseniai VšĮ „Architektūros fondas“ ir leidyklos „Baltos lankos“ išleistą knygą, kviečiame panagrinėti, koks Vilnius buvo skirtingais laikotarpiais, skirtingomis socioekonominėmis sąlygomis, skirtingose politinėse santvarkose ir koks jis išliko. Iš kur, per ką ir kur link vystosi Lietuvos sostinės architektūra. Nes Vilnius – žavingų moderno, art nouveau, arba secesijos, architektūros fragmentų, pabirusių Senamiesčio ir Naujamiesčio gatvėse, rinkinys. Tai ir trumpa tarpukario modernizmo ištrauka, išsiskirianti garsiomis čia tuo metu kūrusių architektų bei dizainerių asmenybėmis ir švaria jų darbų stilistine raiška. Vilnius – kontroversiškas, tačiau įspūdingas sovietinio laikotarpio pėdsakas, bylojantis apie unikalią patirtį Europos kontekste, trumpas, bet ryškus postmodernizmo blyksnis, susipynęs su vėlyvuoju modernizmu. Pagaliau Vilniaus architektūros dabartis – intriguojantis informacijos kodas, atskleidžiantis dinamiškus visos šalies procesus: architektūrinius eksperimentus, pasitelkiant naujas tipologijas, medžiagas ir estetikos idėjas, staigų ekonomikos pakilimą, miestiškos aplinkos kokybės ir vilnietiškos architektūros identiteto paieškas.

Renginyje dalyvavo knygos autoriai, trumpus pranešimus pristatė – architektas, Doc. dr. Tomas Grunskis, architektūros istorikė Dr. Marija Drėmaitė, architektūros kritikė Rūta Leitanaitė
Moderatorius – žurnalistas, rašytojas Andrius Užkalnis

Nuotraukų galerija