Skelbiame Architektūros fondo pokalbių ciklo kuratorių konkurso nugalėtojus! 

2020 m. vasario-kovo mėnesiais 27-tąjį pokalbių ciklą kuruos kuratorių trio: Tautvydas Urbelis, Miglė Babickaitė ir Noah Brehmer.

Naujasis pokalbių ciklas Regeneracija [ir jos įtampos] sieks žengti už viešajame diskurse dominuojančių binarinių opozicijų tarp stagnuojančio lokalaus išsaugojimo ir distopiško globalaus progreso. Skirtingų disciplinų atstovai kurs strategijas pozityviam urbanistiniam ir architektūriniam pokyčiui aktyvuoti. Pranešėjai analizuos kaip meno, estetikos, garso ir socialinio identiteto registrai (trans)formuoja urbanistines erdves. Skirtingų sričių ekspertai kritiškai pristatys regeneracijos fenomeną ir įvairialypius jo padarinius.

Tautvydas Urbelis yra Kaune gyvenantis filosofas, nepriklausomas tyrėjas, kritikas ir kuratorius. Vytauto Didžiojo universitete įgijo Filosofijos bakalauro ir Socialinės ir politinės kritikos magistro laipsnį. Tautvydas dalyvavo Independent School for the City (Roterdamas) ir Laboratory of Critical Urbanism (Vilnius) edukacinėse programose, skaitė pranešimus filosofijos, architektūros ir kritinio urbanizmo konferencijos Vilniuje ir Berlyne, buvo nepriklausomų kultūros erdvių „Pabrik“ ir L(A)B bendraįkūrėjas, vienas iš Kauno architektūros festivalio 2019 kuratorių, šiuo metu plėtoja projektą skirtą geismo ir architektūros tyrimams, reguliariai rašo kultūros ir meno leidiniuose. 

Architektė Miglė Babicklaitė šiuo metu domisi architektūros tarpdiscipliniškumu ir nematerialumu, analizuoja skaitmeninio ir analoginio pasaulio, technologijų ir žmogaus sąveikas.

Noah Brehmer gyvena Vilniuje, kur užsiima renginių organizavimu, rašymu, yra laisvai samdomas redaktorius ir naujos kultūrinės erdvės Luna6 narys. Noah įgijo Filosofijos bakalauro laipsnį the New School Niujorke ir dalyvavo Ruperto alternatyvios edukacijos programoje. Jis organizavo konferencijas, dirbtuves ir seminarus the Showroom Gallery, Londone; Stroom Kunsthalle, Hagoje; Casco Art Centre, Utrechte; Centre Plus, Vilniuje. Šiuo metu jis bendradarbiauja su žurnalu Blind Field. Jo darbai yra publikuoti tokiuose leidiniuose kaip Lefteast, Art & Education, OpenDemocracy, Libcom, Metropolis M, Livedspace ir Mute Magazine.

Regeneracija [ir jos įtampos]

Šiuolaikiniame mieste vykstantys pokyčiai patiriami labai skirtingai – vieniems tai žingsnis į viliojančią išmanią ateitį, kitiems – suvokimas, kad šioje ateityje vietos jiems gali nelikti. Vienas dažniausiai naudojamų terminų ir metodologinių įrankių šiems pokyčiams analizuoti – gentifikacija (angl. gentrification). Nors šis terminas padėjo geriau suvokti kaip socialinė nelygybė atsiskleidžia architektūroje ir urbanistinėse erdvėse, gentrifikacijos diskursas turi polinkį kurti situaciją supaprastinančius naratyvus, kurių epicentre supriešinami grobuoniški naujakuriai ir bejėgiai vietiniai gyventojai. Nors šie naratyvai geba patraukti visuomenės dėmesį, ypatingai akcentuodami nuketėjusias vietines bendruomenes, jie turi savitus šalutinius poveikius. Vienas esminių – trumpalaikių urbanistinių iniciatyvų ir pozityvių kultūrinių/politinių pokyčių nuvertinimas arba priskyrimas vienai iš fiktyvios opozicijos pusei (naujakuriai prieš vietinius, investuotojai prieš nuomininkus, hipsteriai prieš senjorus ir t.t.)

Ieškodami alternatyvų siūlome atsigręžti į urbanistinę regeneraciją. Pastaroji gali padėti įveikti genetrifikacijos diskurso trūkumus, tačiau regeneracijos koncepcija nėra apsaugota nuo daugybės socialinių įtampų besiformuojančių šiuolaikiniame urbanistiniame audinyje. Regeneracijos koncepcija apima urbanistinių transformacijų daugiaprasmiškumą, formuojamą architektūrinių intervencijų, vietinių iniciatyvų, kultūrinių/meninių veiksnių, urbanistinio atsinaujinimo procesų, investuotojų ir miesto zonavimo politikos. Tačiau regeneracija nėra tik metodologija teorinei analizei. Regeneracija yra vienas iš būdų transformuoti miestą žadinant urbanistinę vaizduotę, būtiną įtraukiai (angl. inclusive) ateičiai kurti. 

Urbanistinė regeneracija tiek praktiniame, tiek teoriniame lygmenyje tampa alternatyva dominuojančiam redukcionizmui. Mieste vykstantys pokyčiai analizuojami kaip kompleksiški procesai, kuriuose veikia architektūrinės intervencijos, vietinės iniciatyvos (angl. local agencies), kultūriniai/meniniai veiksniai, urbanistinio atsinaujinimo naratyvai, investuotojai ir zonavimo politikos padariniai. Įprasminta tiek nevyriausybinių organizacijų siekiuose, tiek oficialiuose savivaldos institucijų programose, regeneracija analizuoja ir inicijuoja platų pokyčių tinklą. 

Didžiausiems Lietuvos miestams išgyvenant intensyvių pokyčių metą, esame priversti ieškoti alternatyvių būtų analizuoti ir keisti urbanistines erdves. Skubotos urbanistinės transformacijos ir privataus sektoriaus socialiai neatsakinga veikla lėmė įtampų didėjimą, kuriam išspręsti nebepakanka izoliuotų architektūros sprendimų. 

Regeneracija [ir jos įtampos] siūlo platų, bet atidų žvilgsnį į miesto pokyčius ir siūlo pozityvias strategijas šiems pokyčiams analizuoti bei alternatyvoms kurti.

Daugiau informacijos apie 27-tąjį pokalbių ciklą Regeneracija [ir jos įtampos] netrukus Architektūros fondo internetinėje svetainėje AF pokalbiai ir AF Facebook paskyroje.